Vos per kelias dienas oras Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai. Rodos, ką tik oras priminė pavasarį, o paskui akimirksniu atšalo taip, kad pasijutome, it gyventume tolimojoje Šiaurėje. Bet sinoptikai nuo kitos savaitės jau žada atšilimą... Tokie drastiški oro pokyčiai neigiamai veikia žmogaus organizmą: silpsta imunitetas, puola ligos, virusai, kankina odos nušalimai, šerpetojanti ir skausminga rankų, veido, lūpų oda.

Gamta kupina priemonių, kurios gali pagelbėti žmogui šiuo sunkiu laikotarpiu. Žolininkė Danutė Kunčienė, „Žolinčiaus akademijos“ prezidentė, pataria, kaip organizme išlaikyti šilumą.

Kaip galime sušildyti kūną ne glausdamiesi prie vėsaus radiatoriaus, o tiesiog valgydami atitinkamą maistą?

„Augau ir gyvenu miške, puikiai jaučiu gamtos ritmą. Žmogus yra gamtos dalis, tad, kai jis elgiasi taip, kaip gamtos surėdyta, yra sveikas ir žvalus, tačiau dabar daugelis vadovaujasi savo norais, žmonėms trūksta žinių apie sveiką gyvenimą ir gamtos teikiamas dovanas sveikatai.

Anksčiau žmonės nesušaldavo, žinojo, ko griebtis, kai artėja tamsios žvarbios žiemos dienos. Dabar žmonės atitrūkę nuo gamtos, jie nežino, kaip maitintis, kaip elgtis užklupus šalčiams. Gausu priemonių, kurios žmogaus kūną gali sušildyti iš vidaus, apsaugoti nuo neigiamo šalčio poveikio“, – pasakojo žolininkė.

Moteris teigė, kad net paukščiai reguliuoja mitybą, priklausomai nuo sezono. „Zylėms vasarą neįsiūlysi saulėgrąžų sėklų ar lašinių, o štai žiemą tai – jų mėgstamiausias patiekalas“, – juokėsi moteris, skaitanti paskaitas vaikams ir suaugusiems sveikatingumo tema.

Raugintos daržovės ir sėklos

„Pirmiausia atėjus žiemai ir šaltesniems orams, reiktų rinktis ne šviežias daržoves ir vaisius, o raugintas daržoves. Jas virškindamas organizmas išskiria daug šilumos. Rauginti agurkai, rauginti pomidorai, kopūstai – tai labai tinkamas maisto priedas. Natūralu, kad žmogui žiemą norisi riebesnio maisto, nes jis skleidžia daugiau šilumos, taip pat norisi saldumynų“, – pasakojo sveiko gyvenimo būdo žinovė ir tituluota šeimininkė.

Maistą, kuris gaivina ir vėsina, reiktų palikti pavasariui. Moteris pataria, koks maistas geriausiai apsaugos organizmą, suteiks jam šilumos ir naudingų vitaminų bei mikroelementų.

„Viskas, ką suvartojame, veikia organizmą ir iš vidaus, ir iš išorės. Tad, jei norime per žiemos šalčius išsaugoti odą ir plaukus sveikus bei nepažeistus, turime prižiūrėti juos ne tik iš išorės, tačiau ir iš vidaus. Atitinkama mityba – labai svarbi“, – paminėjo kartais žiniuone vadinama ponia Danutė.

D. Kunčienė teigė, kad žiemą svarbu valgyti sriubų, troškinių, juos ruošti su šildančiais prieskoniais. „Organizmą puikiai šildo nuo senovės žinomas prieskonis krienas, česnakas. Patartina net profilaktiškai dieną pradėti nuo šaukštelio krienų, o pabaigti česnako skiltele. Naudingi ir pipirai, aitrieji pipirai, juodieji, kvapieji pipirai, garstyčios, imbieras, gvazdikėliai, kardamonas. Visi šie maisto priedai padės išsaugoti šilumą ir jos sukaupti savyje“, – patarė moteris.

Žiemą kur kas labiau nei vasarą organizmas reikalauja saldžių produktų. Su tuo sutinka ir D. Kunčienė. Kad po žiemos, pavasario nepasitiktume akivaizdžiai papilnėję, patariama rinktis sėklas, džiovintus vaisius, džiovintas uogas, razinas, chalvą.

Žolininkė pataria rinktis sveikus saldumynus, kurie ne tik saldūs, tačiau ir sveiki. Ji skatina rinktis uogomis ir uogienėmis pasaldintas arbatas, medų, nebijoti sumalti skirtingų džiovintų produktų ir, sumaišius su medumi, ragauti, taip stiprinant organizmą. Vakarais kur kas sveikiau rinktis baltyminius saldumynus iš žirnių miltų.

„Šie miltai pamiršti, tačiau jie yra labai maistingi. Patarčiau ištirpdyti 100 g sviesto, į jį įmaišyti 130 g žirnių miltų, mišinį paskaninti ruduoju cukrumi ir pakaitinti. Šią tyrelę reiktų paskirstyti ant lėkštės kaip blyną ir leisti atvėsti. Kitą dieną šis blynas virs trapia saldžia plutele primenančia chalvą. Tai nuostabus, sveikas žiemos saldumynas“, – sakė moteris.

Žolininkė nepamiršo paminėti ir arbatų mišinių, kurie padeda išlaikyti sveiką ir nesušalusį organizmą. Šaltalankio lapuose gausu vitamino C, naudingos ir džiovintos šermukšnio, mėlynių uogos.

„Jei neturite nuo vasaros prisidžiovinę arbatų, patariu net žiemą nueiti į mišką, senuose avietynuose nusiskinti aviečių kotų. Parsinešus namo, juos užpilti karštu vandeniu. Arbata bus išties ne prastesnė nei džiovintų aviečių. Ši arbata saugos nuo peršalimo. Jei žmogus jau peršalo, į arbatą galima įmesti vieną kitą pušies, kadagio šakelę“, – patirtimi dalijosi ponia Danutė.

Geriausiai odą saugo sviestas

Nuo senų senovės žmonės veidus trindavo sviestu ir taukais. Šios priemonės padėdavo išsaugoti odos drėgmę, švelnumą. Riebalai puikiai apsaugo odą nuo šalčio. Žolininkė Danutė tikino, kad vaikams per tokius šalčius reikėtų veidą patrinti specialiai pagamintu sviestu. „Sviestas turi specifinį kvapą, dėl to dažnai vaikams nepatinka, tačiau jis labai naudingas. Jis apsaugo ir rankas, ir veidą nuo nušalimų.

Viskas, ką reikia padaryti, tai ištirpdyti sviestą, į jį įmaišyti trintų medetkos žiedų, kiek pakaitinti, įberti gintaro miltelių (nebūtina) ir atšaldyti. Sustingusiu sviesteliu reiktų tepti skruostus, lūpas, plonytę ir itin pažeidžiamą akių odą. Šis sviestas savyje jau neturi vandens, todėl puikiai saugo odą“, – pasakojo žolininkė.

Ji priminė, kad galima naudoti ir barsuko, žąsų taukus. Prieš išeinant į lauką, reiktų kaip reikiant pašildyti kojas, pamasažuoti jas. Veidą prausti avižų pieneliu, linų užpilu. Linų klijai labai padės nuo plaukų elektrinimosi, puikiai pamaitins odą. Gintaro vanduo apsaugos drabužius nuo elektros krūvio, tad jie geriau glus vienas prie kito, labiau šildys kūną.

Žolininkė D. Kunčienė žiemą patarė nepamiršti judėti, nes žiemą suvartojamas kur kas didesnis kalorijų skaičius nei vasarą. Reiktų nepaisant oro grūdintis, judėti, džiaugtis žiemos teikiamais malonumais, daryti mankštą.


Kristina Karnickaitė  Alfa.lt