2012 sausio 10 05:00, www.alfa.lt
Daugumai moterų, peržengusių keturių dešimtmečių ribą, ima kilti problemų, susijusių su pereinamuoju amžiumi. Sutrinka, o vėliau ir pradingsta menstruacijos, mažiau pasigamina lytinių hormonų. Visa tai veikia moters pasaulėjautą: atsiranda abejingumas gyvenimui, vienatvės, egzistencijos beprasmiškumo jausmas.
Tačiau neverta nuleisti rankų ir tyliai ruoštis senatvei. Verčiau į natūralius moters gyvenimo ciklus pažvelgti supratingai ir pabandyti aktyviai paveikti procesus, nepamirštant, kad kiekvienas amžius turi savų privalumų.
Jei moteris sveika, klimakterinis periodas rutuliojasi harmoningai ir natūraliai, nesukeldamas akivaizdžių problemų. Deja, pastaruoju metu ginekologai vis dažniau ėmė kalbėti apie vadinamą patologinį klimaksą: 40-60 proc. moterų kyla simptomų, kurie apsunkina gyvenimą, o kartais net sukelia nepalankių pasekmių. Apie tai, ar lengvai moteris išgyvens klimaksą, ginekologai gali spręsti dar gerokai iki jo pradžios.
Šiandien retai sutiksime visiškai sveiką penkiasdešimties metų moterį. Labai svarbu kokios fizinės būklės ji priartėjo prie šio periodo. Šiais laikais 60–70 % reprodukcinio amžiaus moterų skundžiasi dėl vienų ar kitų tiek lytinės sferos, tiek ir kitų organų sutrikimų. Ir visai suprantama, kad sergančiųjų procentas, kai ši karta pasieks 40-tiesribą, dar labiau išaugs. Atitinkamai, padaugės moterų, sunkiai išgyvenančių klimaksą.
Šiame etape labai svarbi nervų sistemos būsena. Jei moters gyvenimas susiklostė sėkmingai, jei ji patirdavo mažai stresų ir jos nervų sistema nepakrikusi, jei gyvenimas ją daugiau džiugino, nei skaudino, klimakterinis periodas bus harmoningesnis. Tačiau jei moteris pasiekia amžiaus vidurį su išsiderinusia nervų sistema, suvokia klimaksą kaip didžiulę tragediją, kaip likimo smūgį, tai patologinio klimakso simptomų pasireiškia daugiau ir jis gali virsti rimta liga.
Apie tai, ar sunkus bus moters pereinamasis periodas, galima spręsti dar iki menstruacijų nutrūkimo – premenopauzės laikotarpiu. Šį periodą ginekologai kartais vadina „hormoniniu chaosu“, nes dėl amžiaus nulemto kiaušidžių funkcijos nusilpimo (ir atitinkamų lytinių hormonų pokyčių) menstruacijų ciklas tampa nestabilus, nenuspėjamas. Būtent šiuo laikotarpiu maždaug 40 % moterų pasireiškia specifiniai patologinio klimakso simptomai.
Nerimą keliantys klimakso simptomai skirstomi į kelias grupes. Paprastai palaipsniui ir nepastebimai įvyksta psichinio bei emocinio pobūdžio pokyčiai: sumažėja darbingumas, suprastėja atmintis, pastebimas padidėjęs nuovargis. Moteris įgauna neįprastų, anksčiau jai nebūdingų savybių: nuo agresijos iki depresijos. Viską mato tamsesnėmis
spalvomis. Išsiblaškymas, užmaršumas, staigi nuotaikų kaita stebina ne tik aplinkinius. Dažnai ir pati moteris sunerimsta, suvokdama, kad su ja vyksta kažkas baisaus. Sutrinka ir seksualinis gyvenimas: moteris sudirgusi, irzli, greitai pavargsta, neturi nuotaikos ir noro intymiems santykiams. Praranda suartėjimo džiaugsmą ir tuos pojūčius, kuriuos patirdavo anksčiau. Dauguma moterų nesusieja to su klimakteriniu periodu ir ima įtarti rimtas ligas.
Prie labiau tipinių, praktiškai visiems žinomų patologinio klimakso pasireiškimų priskiriama vegetatyvinės nervų sistemos simptomai ir ypač negailestingi „karščio antplūdžiai“ (periodiškas temperatūros pakilimas 1-2 laipsniais). Kai kurioms moterims jie kyla gana dažnai, kas 10-20 minučių, lydimi karščio jausmo. Moteris staiga parausta, išpila prakaitas, jai būna ypač nemalonu, nes tai pastebi aplinkiniai.
Daugumai moterų šiuo periodu nerimą kelia patologinis, nereguliuojamas kūno svorio padidėjimas. Atsiranda sąnarių skausmai, tirpsta galūnės, niežti odą, užeina netikėti galvos svaigimai, kurie yra pavojingi, nes moteris gali nualpti. Neretai pasitaikantis simptomas – arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, kuris gali peraugti į pastovią arterinę hipertenziją.
Dauguma žmonių mano, kad beprasmiška gydyti klimakso simptomus. Ginekologai teigia, jog yra prasmės jiems įsiterpti pradiniame patologinio klimakterinio laikotarpio etape, kitaip gali pasireikšti vadinamieji amžiaus vidurio simptomai, kuriems būdingi šlapimo ir lytinės sistemos sutrikimai. Dėl estrogenų deficito oda palaipsniui tampa sausesnė ir plonesnė, šlapimo pūslės, šlaplės ir makšties gleivinė netenka elastingumo, tampa lengviau pažeidžiama ir jautresnė uždegimams; dėl to lytinio gyvenimo metu patiriamas skausmas ir nevalingas šlapimo nutekėjimas sukelia diskomfortą.
Prie vėlesnių patologinio klimakso simptomų reikia priskirti grėsmingus susirgimus, dėl kurių padidėja moterų mirtingumo procentas: širdies ir kraujagyslių ligas, infarktą, insultą, osteoporozę, kuriai būdingi kaulinio audinio suminkštėjimas ir lūžiai.
Ar verta kištis į šį fiziologinį procesą, Daug kas priklauso nuo to, kaip pati moteris priima klimaksą. Gydytojai pataria nenuleisti rankų, negalvoti, kad gyvenimas pasibaigė ir nieko gero daugiau nebebus. Priešingai, galima užsiimti savimi: treniruoklių salės, sauna, baseinai, vandens procedūros, fizinis krūvis pakelia tonusą ir padeda pajusti gyvenimo džiaugsmą. Skirianti sau dėmesį moteris jau kitaip žvelgia į ateitį, suteikia kitokią prasmę daugumai procesų. Neretai patologinio klimakso simptomai išnyksta vos tik pakeitus gyvenimo būdą ir atsikračius žalingų įpročių.
Jei gyvenimo būdo pakeitimas neveiksmingas, galima pasiūlyti išbandyti homeopatinius vaistus ir vaistažolių arbatas. Daugumai moterų padeda specialūs vaistažolių mišiniai, kurie pašalina vegetatyvinius klimakso simptomus.
Jei moteris smarkiai kenčia nuo klimakterinių simptomų, verta kreiptis į gydytoją, kuris ims taikyti pakaitinę hormonų terapiją. Kartais tik tokiu būdu pavyksta sustabdyti osteoporozės vystymąsi ir sumažinti infarkto bei insulto riziką.
Vyrauja nuomonė, kad hormoniniai preparatai sukelia pavojingus šalutinius reiškinius, padidėja auglių ir net vėžio rizika. Pakaitinės hormonų terapijos esmė yra ta, kad į moters organizmą įvedami natūralūs estrogenai, kurie dažnai derinami su „geltonaisiais kūneliais“ (progesterono analogais). Tai hormonų, kuriuos jaunystėje gamina moters organizmas, rinkinys. Firmos, tiekiančios pakaitinės hormonų terapijos produktus daug metų tyrinėjo ir sprendė problemą, kaip padidinti jų nekenksmingumą, preparatai buvo ilgą laiką bandomi ir jų poveikis moters organizmui nuodugniai ištirtas. Pakaitinės hormonų terapijos preparatai yra natūralūs. Tačiau vis tiek prieš paskirdamas gydymą, gydytojas patikrina moters krūtis, gimdos ir kiaušidžių būklę, atlieka reikalingus tyrimus, kad išvengtų galimų šalutinių efektų.
Kiaušidės – pačios jautriausios liaukos moters organizme. Normalus lytinis gyvenimas, geri santykiai šeimoje, sveikas gyvenimo būdas nulemia tai, kad kiaušidės visą moters gyvenimą funkcionuoja nepriekaištingai, o sutrikimai, jeigu jie pasitaiko, būna minimalūs. Kai atsiranda neigiamą įtaką kiaušidžių funkcijai darančių veiksnių (lytinio partnerio nebuvimas, nevaisingumas, vaikų neturėjimas, chroniškos vidaus organų ir sistemų ligos), klimaksas gali prasidėti kur kas anksčiau. Menopauzės simptomai dažniausiai prasideda maždaug 47 metų moterims, mėnesinės vidutiniškai pasibaigia 52 metais. Bet vis dažniau pasitaiko atvejų, kai mėnesinės nutrūksta keturiasdešimtmetėms.
Gražina Vasiliauskienė Alfa.lt
Tačiau neverta nuleisti rankų ir tyliai ruoštis senatvei. Verčiau į natūralius moters gyvenimo ciklus pažvelgti supratingai ir pabandyti aktyviai paveikti procesus, nepamirštant, kad kiekvienas amžius turi savų privalumų.
Jei moteris sveika, klimakterinis periodas rutuliojasi harmoningai ir natūraliai, nesukeldamas akivaizdžių problemų. Deja, pastaruoju metu ginekologai vis dažniau ėmė kalbėti apie vadinamą patologinį klimaksą: 40-60 proc. moterų kyla simptomų, kurie apsunkina gyvenimą, o kartais net sukelia nepalankių pasekmių. Apie tai, ar lengvai moteris išgyvens klimaksą, ginekologai gali spręsti dar gerokai iki jo pradžios.
Šiandien retai sutiksime visiškai sveiką penkiasdešimties metų moterį. Labai svarbu kokios fizinės būklės ji priartėjo prie šio periodo. Šiais laikais 60–70 % reprodukcinio amžiaus moterų skundžiasi dėl vienų ar kitų tiek lytinės sferos, tiek ir kitų organų sutrikimų. Ir visai suprantama, kad sergančiųjų procentas, kai ši karta pasieks 40-tiesribą, dar labiau išaugs. Atitinkamai, padaugės moterų, sunkiai išgyvenančių klimaksą.
Šiame etape labai svarbi nervų sistemos būsena. Jei moters gyvenimas susiklostė sėkmingai, jei ji patirdavo mažai stresų ir jos nervų sistema nepakrikusi, jei gyvenimas ją daugiau džiugino, nei skaudino, klimakterinis periodas bus harmoningesnis. Tačiau jei moteris pasiekia amžiaus vidurį su išsiderinusia nervų sistema, suvokia klimaksą kaip didžiulę tragediją, kaip likimo smūgį, tai patologinio klimakso simptomų pasireiškia daugiau ir jis gali virsti rimta liga.
Apie tai, ar sunkus bus moters pereinamasis periodas, galima spręsti dar iki menstruacijų nutrūkimo – premenopauzės laikotarpiu. Šį periodą ginekologai kartais vadina „hormoniniu chaosu“, nes dėl amžiaus nulemto kiaušidžių funkcijos nusilpimo (ir atitinkamų lytinių hormonų pokyčių) menstruacijų ciklas tampa nestabilus, nenuspėjamas. Būtent šiuo laikotarpiu maždaug 40 % moterų pasireiškia specifiniai patologinio klimakso simptomai.
Nerimą keliantys klimakso simptomai skirstomi į kelias grupes. Paprastai palaipsniui ir nepastebimai įvyksta psichinio bei emocinio pobūdžio pokyčiai: sumažėja darbingumas, suprastėja atmintis, pastebimas padidėjęs nuovargis. Moteris įgauna neįprastų, anksčiau jai nebūdingų savybių: nuo agresijos iki depresijos. Viską mato tamsesnėmis
spalvomis. Išsiblaškymas, užmaršumas, staigi nuotaikų kaita stebina ne tik aplinkinius. Dažnai ir pati moteris sunerimsta, suvokdama, kad su ja vyksta kažkas baisaus. Sutrinka ir seksualinis gyvenimas: moteris sudirgusi, irzli, greitai pavargsta, neturi nuotaikos ir noro intymiems santykiams. Praranda suartėjimo džiaugsmą ir tuos pojūčius, kuriuos patirdavo anksčiau. Dauguma moterų nesusieja to su klimakteriniu periodu ir ima įtarti rimtas ligas.
Prie labiau tipinių, praktiškai visiems žinomų patologinio klimakso pasireiškimų priskiriama vegetatyvinės nervų sistemos simptomai ir ypač negailestingi „karščio antplūdžiai“ (periodiškas temperatūros pakilimas 1-2 laipsniais). Kai kurioms moterims jie kyla gana dažnai, kas 10-20 minučių, lydimi karščio jausmo. Moteris staiga parausta, išpila prakaitas, jai būna ypač nemalonu, nes tai pastebi aplinkiniai.
Daugumai moterų šiuo periodu nerimą kelia patologinis, nereguliuojamas kūno svorio padidėjimas. Atsiranda sąnarių skausmai, tirpsta galūnės, niežti odą, užeina netikėti galvos svaigimai, kurie yra pavojingi, nes moteris gali nualpti. Neretai pasitaikantis simptomas – arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, kuris gali peraugti į pastovią arterinę hipertenziją.
Dauguma žmonių mano, kad beprasmiška gydyti klimakso simptomus. Ginekologai teigia, jog yra prasmės jiems įsiterpti pradiniame patologinio klimakterinio laikotarpio etape, kitaip gali pasireikšti vadinamieji amžiaus vidurio simptomai, kuriems būdingi šlapimo ir lytinės sistemos sutrikimai. Dėl estrogenų deficito oda palaipsniui tampa sausesnė ir plonesnė, šlapimo pūslės, šlaplės ir makšties gleivinė netenka elastingumo, tampa lengviau pažeidžiama ir jautresnė uždegimams; dėl to lytinio gyvenimo metu patiriamas skausmas ir nevalingas šlapimo nutekėjimas sukelia diskomfortą.
Prie vėlesnių patologinio klimakso simptomų reikia priskirti grėsmingus susirgimus, dėl kurių padidėja moterų mirtingumo procentas: širdies ir kraujagyslių ligas, infarktą, insultą, osteoporozę, kuriai būdingi kaulinio audinio suminkštėjimas ir lūžiai.
Ar verta kištis į šį fiziologinį procesą, Daug kas priklauso nuo to, kaip pati moteris priima klimaksą. Gydytojai pataria nenuleisti rankų, negalvoti, kad gyvenimas pasibaigė ir nieko gero daugiau nebebus. Priešingai, galima užsiimti savimi: treniruoklių salės, sauna, baseinai, vandens procedūros, fizinis krūvis pakelia tonusą ir padeda pajusti gyvenimo džiaugsmą. Skirianti sau dėmesį moteris jau kitaip žvelgia į ateitį, suteikia kitokią prasmę daugumai procesų. Neretai patologinio klimakso simptomai išnyksta vos tik pakeitus gyvenimo būdą ir atsikračius žalingų įpročių.
Jei gyvenimo būdo pakeitimas neveiksmingas, galima pasiūlyti išbandyti homeopatinius vaistus ir vaistažolių arbatas. Daugumai moterų padeda specialūs vaistažolių mišiniai, kurie pašalina vegetatyvinius klimakso simptomus.
Jei moteris smarkiai kenčia nuo klimakterinių simptomų, verta kreiptis į gydytoją, kuris ims taikyti pakaitinę hormonų terapiją. Kartais tik tokiu būdu pavyksta sustabdyti osteoporozės vystymąsi ir sumažinti infarkto bei insulto riziką.
Vyrauja nuomonė, kad hormoniniai preparatai sukelia pavojingus šalutinius reiškinius, padidėja auglių ir net vėžio rizika. Pakaitinės hormonų terapijos esmė yra ta, kad į moters organizmą įvedami natūralūs estrogenai, kurie dažnai derinami su „geltonaisiais kūneliais“ (progesterono analogais). Tai hormonų, kuriuos jaunystėje gamina moters organizmas, rinkinys. Firmos, tiekiančios pakaitinės hormonų terapijos produktus daug metų tyrinėjo ir sprendė problemą, kaip padidinti jų nekenksmingumą, preparatai buvo ilgą laiką bandomi ir jų poveikis moters organizmui nuodugniai ištirtas. Pakaitinės hormonų terapijos preparatai yra natūralūs. Tačiau vis tiek prieš paskirdamas gydymą, gydytojas patikrina moters krūtis, gimdos ir kiaušidžių būklę, atlieka reikalingus tyrimus, kad išvengtų galimų šalutinių efektų.
Kiaušidės – pačios jautriausios liaukos moters organizme. Normalus lytinis gyvenimas, geri santykiai šeimoje, sveikas gyvenimo būdas nulemia tai, kad kiaušidės visą moters gyvenimą funkcionuoja nepriekaištingai, o sutrikimai, jeigu jie pasitaiko, būna minimalūs. Kai atsiranda neigiamą įtaką kiaušidžių funkcijai darančių veiksnių (lytinio partnerio nebuvimas, nevaisingumas, vaikų neturėjimas, chroniškos vidaus organų ir sistemų ligos), klimaksas gali prasidėti kur kas anksčiau. Menopauzės simptomai dažniausiai prasideda maždaug 47 metų moterims, mėnesinės vidutiniškai pasibaigia 52 metais. Bet vis dažniau pasitaiko atvejų, kai mėnesinės nutrūksta keturiasdešimtmetėms.
Gražina Vasiliauskienė Alfa.lt
Griežtai draudžiama Raseiniskis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Raseiniskis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Raseiniskis.lt nuorodą.



