Kone kasdien į daugelį įstaigų prieš didžiąsias šventes plaukia skanūs ir saldūs sveikinimai. „Niekaip nesulieknėsi“, – dūsauja smaguriai. Po gausių Kūčių ir Kalėdų vaišių namuose ir jų ragavimo lankant artimuosius dažnai puotavimas nesibaigia. Įvairūs vakarėliai ir susitikimai su seniai matytais arba iš svetur parvykusiais draugais ar giminaičiais trunka iki pat Naujųjų.

Būtent šis užsitęsęs šventimas kenkia net sveikiems žmonėms. Todėl Jūratė Margerienė, beveik trisdešimt metų patirtį turinti gydytoja klinikinė toksikologė, ragina tarp švenčių arba iškart po jų kuo greičiau grįžti prie įprastos mitybos ir neįmantrių, maistingų patiekalų. Dar ji atskleidžia paprastai skambantį, bet veiksmingą metodą nuo persisotinimo: laikytis saiko ir gerti vandenį. O būtent jam ant mūsų šventinio stalo dažnai ir nelieka vietos.

Prieš šventes kai kurie ima mažiau valgyti, o joms atėjus – persivalgo. Kokias didžiausias klaidas, Jūsų manymu, žmonės daro per šventes?

Šv. Kalėdos ir Velykos yra ne šiaip sugalvotos. Jos yra susijusios su astrologiniais, religiniais įvykiais. Prieš didžiąsias metų šventes būna adventas, jis irgi ne šiaip sumanytas. Šis laikotarpis yra tarsi skiriamas žmogui apvalyti tiek kūną, tiek sielą. Gerai, kad tokie periodai yra. Per juos galbūt reikėtų susilaikyti nuo tam tikrų produktų valgymo. Galima bent dukart metuose susikurti sau tokią sveikatos programą. Ir tai visiškai nekenktų organizmui, – atsakė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytoja, vyriausioji specialistė konsultantė J. Margerienė. –

Per mažai turime džiugių dienų, todėl šventes reikia švęsti. Senosios mūsų valgymo, patiekalų ruošimo tradicijos yra gražios, todėl nėra jokio reikalo jas koreguoti. Manau, tas Kūčių stalas iš 12 patiekalų yra puikiai sugalvotas.

Tik dabar šeimininkės keičia valgiaraščius. Iš paprastų tradicinių patiekalų juos paverčia sudėtingais, nes pridedama sunkiai virškinamų ingredientų. Būtent jie yra problema. Gal nereikėtų tų įmantrybių? Ypač Kūčių stalui. Žinant, kad Kalėdoms ruošiami sudėtingesni patiekalai, orkaitėse keptos mėsos.

Kodėl žmonės apsinuodija arba suserga?

 Dažniausiai dėl saiko neturėjimo. Viskas, kas saikinga, neturėtų kenkti. Jei saikingai žmonės valgys per Kūčias ar Kalėdas, neturės bėdos. O tie, kurie žino savo problemas, kenčia nuo virškinamojo trakto susirgimų (gastrito, lėtinės kasos disfunkcijos, turi tulžies pūslės akmenligę ar jų tulžies pūslė yra pašalinta), jie žino, kad reikėtų susilaikyti nuo aštrių ir riebių patiekalų, saikingai valgyti silkę ir riebią žuvį. Jiems derėtų rinktis troškintas ar kitaip lengviau paruoštas žuvis. Jei savo virškinamojo trakto neperkrausite, neapsunkinsite, viskas bus gerai.

Minėjote saiką, bet kiekvienam supratimas, kada jau gana, yra skirtingas?

Sotumo jausmas ateina lėtai. Žmonės prie šventinio stalo dažnai sėda išalkę, todėl visus patiekalus jiems reikėtų ragauti labai saikingai, juos valgyti lėtai, nes vakarojama ilgai. Kai persivalgoma, juntamas vangumas, sunkumas, apatija. Tada jau linksmybėms nebelieka energijos. Štai kodėl reikia justi saiką.

Nuo ko apsinuodijama dažniausiai: nuo maisto, alkoholio ar jų derinio?

Manau, sveikas žmogus nesuserga. O tie, kurie turi problemų, juos sargdina aštrūs, riebūs patiekalai ir jų mišinys su alkoholiu. Riebūs tortai, kepiniai taip pat gali sukelti problemų. Po kelių sotaus valgymo dienų žmonėms atsiranda virškinimo skausmų, skundžiamasi pilnumo pojūčiu, nevirškinimo problemomis. Kartais tenka tokius žmones intensyviau gydyti.

Minėjote riebų maistą, todėl prisiminiau dažnai kartojamą patarimą: riebiai užvalgyti, kad menkiau veiktų alkoholis. Neva taip apsisaugojama nuo greito apsvaigimo, ar tai yra tiesa?

Tiesa. Jei žmogus yra pavalgęs, alkoholio įsisavinimas yra lėtesnis. Jei tuščias skrandis, alkoholis tiesiai rezorbuojasi į kraują. Kai nenorima greitai apsvaigti, stengiamasi užvalgyti lašinių prieš šventę. Jau seniai tai yra žinoma. Apskritai vieną alkoholį vartoti yra negerai. Pavyzdžiui, pas mus mėgstama gerti vieną vyną be maisto, neužkandžiaujant. Pažiūrėjus, pavyzdžiui, į prancūzus, jie vyną geria valgydami, o po maisto – nebe. Užkandžiaujant alkoholis veikia kitaip.

Per šias žiemos šventes paprastai siūloma ragauti vadinamo močiutės kisieliaus. Kada jį geriausia valgyti? Jis padeda virškinimui ar kaip tik jį apsunkina?

Tai yra maisto produktas, o ne gėrimas. Kisielius – ne vanduo ir ne arbata. Jį reikia priskaičiuoti prie patiekalų. Naminis kisielius suteikia didelį sotumo jausmą, jis yra pakankamai sunkiai virškinamas. Ypač kai jau privalgyta žuvų, mišrainių (baltymų ir angliavandenių), o kisieliuje esantis krakmolas apsunkina virškinimą.

Gal reikėtų kisielių palikti pusryčiams?

Geriau būtų jį palikti kitai dienai. Namuose gamintas spanguolių, avižų kisielius yra sveikas patiekalas. Nuo seno jis buvo duodamas žmonėms po operacijų, kad „suteptų“ virškinamąjį traktą. Kisielius yra sveikas maistas, bet reikia žinoti, kad jame esantis krakmolas, toks pat kaip ir bulvių krakmolas, yra gana sunkiai virškinamas privalgius įvairių kitų patiekalų.

Daug kalbama apie maistą, o patarimų apie gėrimus girdisi mažiau. Ką reikėtų gerti? Kisielius atkrenta, nes jis priskiriamas prie patiekalų. Kodėl vanduo pas mus taip skriaudžiamas? Ar jis laikomas per prastu šventiniam stalui, kad ant jo vandeniui nerandama vietos?

Pagal naujausias rekomendacijas valgant nereikėtų užgėrinėti maisto, nes taip atskiedžiame skrandžio sultis, trukdome virškinti maistą. Bet jei valgoma visą dieną, kas paprastai pas mus būna per didžiąsias šventes (kai pradedama ryte, baigiama naktį), vandenį gerti būtina. Galima jį vartoti prieš valgį: likus valandai iki valgio išgerti vieną stiklinę vandens, o po valgio praėjus dviem valandoms – dvi stiklines. Jei visą dieną valgoma, reikėtų tarpuose tarp valgių nuolat gurkšnoti vandenį. Tomis dienomis mūsų žmonės paprastai geria per mažai vandens.

O jis padėtų išsivalyti organizmą, jaustis žvaliau?

Padėtų, ypač šarminis vanduo kaip „Borjomi“. Dauguma patiekalų dažniausiai pakeičia mūsų organizmo rūgštinę terpę. Todėl labai tinka gerti minėtą mineralinį ar net paprastą vandenį iš čiaupo.

Kai kalbama, jog reikia gerti daugiau skysčių, reikia žinoti, jog arbata ir kava prie jų nepriskiriama?

Ne. Vanduo yra vanduo. Kartais pastatomas mineralinio butelis ant stalo, bet galima padėti ąsotį vandens, pagardinto citrina. Gerti vaisinę arbatą. Žolelių arbatos gali veikti skirtingai, reikia gerai žinoti, kurios šarmina organizmą, kad jam nepakenktų.

Kaip po švenčių, kelių neįprasto valgymo dienų, sugrįžti į normalų maitinimosi režimą? Kas palengvintų šį procesą?

Atsikėlus ryte gerai atsigerti vandens, suvalgyti vaisių (juos apskritai patartina valgyti tarp valgių). Po to išsivirti kokios nors košės. Po švenčių galima pasidaryti vaisių ar daržovių iškrovos dieną. Patartina sugrįžti į saikingesnį maitinimosi ritmą, gerti daugiau vandens. Taip reikėtų elgtis, jei žmogus pats to norėtų.

Sunku įsivaizduoti, kokios geležinės sveikatos turėtų būti žmogus, kurio nepaveiktų šventinė maisto gausa. Daugiau yra tokių, kuriems reikės imtis papildomų priemonių, nei tokių, kurie nepajus jokių trikdžių ar nemalonių pojūčių.

Sveiki žmonės niekuo nesiskundžia, jei po švenčių jie sugrįžta prie įprasto maitinimosi ritmo. Bet kai šventės tęsiasi savaitėmis, o dažnai taip ir būna, kai tarpušvenčiu dar vyksta įvairūs vakarėliai... Dažnai nuo Kūčių iki Naujųjų metų tęsiasi vienas ištisinis „balius“.

Būtent tai yra bėda, kad ilgai nesugrįžtama prie įprastos mitybos, t. y. normalių pusryčių, pietų, vakarienės. Savaitė šventės ritmu – net sveikam organizmui yra daug. Kelios dienos jokio poveikio neturėtų, o beveik dešimt šventimo dienų taip paveikia organizmą, kad jis nesupranta, kas vyksta.

Taigi pats elementariausias patarimas tarpušvenčiu – stengtis valgyti kuo paprastesnį, neįmantrų maistą kaip atsvarą sudėtingesniems šventiniams patiekalams?

Teisingai. Reikėtų valgyti kuo paprasčiau: vaisius, košes, sriubas, troškintą mėsą. Kuo mažiau įmantrybių, tuo geriau.

Ar turite kokių ypatingų receptų visiems gyvenimo atvejams? Atsimenu iš vaikystės: suaugusieji maišydavo tokį putojantį gėrimą su soda.

O šitas gėrimas yra dabar nebevartotinas, nors anksčiau jį gerdavo. Optimalus ir pats geriausias sprendimas – gerti mineralinį ar paprastą natūralų vandenį. Citrusiniai vaisiai taip pat šarmina organizmą. Todėl tiems, kuriems leidžia skrandžio rūgštingumas, patarčiau išsispausti citrusinių vaisių sulčių. Geras naminis vištienos sultinys yra sveika. Prioritetą reikėtų teikti naminiam maistui: net ta pati namuose virta košė, paruošta iš kuo mažiau apdorotų kruopų, yra geresnė. Apskritai reikia valgyti tikrą maistą, – pataria Lietuvos klinikinės toksikologijos draugijos pirmininkė J. Margerienė, 27 metų darbo patirtį panaudojanti ir nuosavoje toksikologijos klinikoje.


Jurgita Ogulevičiūtė  Alfa.lt