„Kalbėsiu apie negatyvumo virusą visuomenėje ir kas iš tiesų yra sveikas žmogus,“ – ištarė Aistė Diržytė. Psichologės teigimu, neužtenka vien geros fizinės būklės, kad galėtume save vadinti sveikais. Kodėl? Nes tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje.

Citrina ir šypsena

Japonų mokslininko Shigeo Haruyamos žodžius (taip vadinasi ir jo knyga „Tikroji sveikata prasideda galvoje“) socialinių mokslų daktarė, psichologė A. Diržytė pacitavo Seime. Ten trečiadienio popietę vyko konferencija–forumas „Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje“. Jauna mokslininkė kolegos iš Azijos teiginį panaudojo po to, kai prieš didelę auditoriją atliko trumpą eksperimentą.

Ji prie tribūnos pakvietė savanorį, kurio paprašė suvalgyti citriną. Tačiau su viena sąlyga: kramtant citrinos skiltelę, kad ir kokia rūgšti ši būtų, savanoris privalėjo nuolat šypsotis. Salėje susirinkusieji ėmė juoktis iš vyro, matydami, kaip šis raukydamasis nuo rūgštaus vaisiaus, stengėsi ištmepti lūpas iki šypsenos. Su didelėmis pastangomis jam pavyko atlikti užduotį, kurios prasmę netruko paaiškinti pranešėja.

„Sveikatos situacija Lietuvoje primena citrinos valgymą. Kažkas lyg ir vyksta, bet tam tikri procesai kelia susirūpinimą. Pavyzdžiui, aplinkos tarša, neeokologiškas maistas ar sveikatos sistemos trūkumai. Tačiau šįkart kalbėsiu ne apie šiuos neigiamus veiksnius, bet apie negatyvumo virusą visuomenėje. Paaiškinsiu, kas psichologų nuomone, citrinos valgytojui tampa tuo „medumi“, padedančiu šypsotis“, – kalbėjo vilnietė psichologė.

Teorija ir praktika

Sveikata prasideda nuo sveiko mąstymo, kuris pasak mokslininkės, neapsiriboja tik abstrakčių žinių kaupimu. Sveikai mąstyti, reiškia, įsileisti žinias apie sveikatą į sąmonę ir pasąmonę, ir imtis veiksmų. Kokių veiksmų ėmėsi daili, jaunai atrodanti mokslininkė, kurią dažnas palaikytų ne dėstytoja, o studente?

„Kai prieš dvidešimt metų pirmąkart apsilankiau Dainiaus Kepenio sveikatingumo mokykloje Palangoje, daug kas manęs klausė: „Kam tau to reikia? Juk esi jauna,“ – savo asmeninine istorija prieš auditoriją pasidalijo Vadybos ir psichologijos instituto dėstytoja. Kai ši, jau subrendusi moteris, po daugelio metų susitiko su klasės draugais, jie negalėjo atsistebėti:

„Aiste, gal operacijas daraisi? Tu visiškai nepasikeitei.“ Tada jiems atsakiau: „Prieš dvidešimt metų iš manęs juokėtės, kai važiavau į sveikatos mokyklą. Ten sutikau žmonių, iš kurių daug ko pasimokiau.“

Kas yra sveikas žmogus?

Taigi svarbu kaupti žinias apie sveikatą ir gebėti jas taikyti, ar tada jau galima laikyti save sveiku žmogumi? Socialinių mokslų daktarė A. Diržytė dar išvardija veiksnius, kurie trukdo mums būti sveikiems, gerai jaustis ir pasitikėti savimi.

Savigrauža. Mokslininkės teigimu, paanalizavus lietuviškų televizijų laidas, kaip žmonės jose bendrauja tarpusavyje, akivaizdu, jog jie nuolat vienas kitą žemina, kritikuoja, tyčiojasi. Toks elgesys siunčia žinią: „Esi bevertis. Mažiau vertas už mane.“ ir žaloja emocinę šalies visuomenės sveikatą.

Godumas. „Kostiumuotos gyvatės. Taip vadinami asmenys, kuriems nerūpi kiti žmonės. Baisiausia, kai tokios amenybės ateina į politiką ar verslą. Godumas yra viena iš ekonominės krizės priežasčių. Ar mūsų visuomenėje skatinamas godumas?, – klausia ir pati atsako A. Diržytė. – Godumas siejamas su arogancija, narcisizmu, tyčiojimusi, kitų menkinimu. Neįmanoma kalbėti apie sveikatą be humanistinių savybių ugdymo.“

Įtarumas. Kaltinimas, jog visi nusistatė prieš tave. „Ar yra tokių žmonių mūsų aplinkoje, Lietuvoje? Patys būkime ir kitiems leiskime būti kitokiais,“ – pataria psichologė.

Kategoriškumas. Viskas arba nieko. Kategoriškas mąstymas ir elgesys, pasak vilnietės, mažina sveikatos potencialą Lietuvoje.

Nerimastingumas.

Jis reiškia socialinio intereso nebuvimą, atsiribojimą nuo kitų. Tai trukdo asmenybei augti ir iš tiesų būti sveikai.

Abstraktus terminas įgijo konkrečius bruožus

Psichologė A. Diržytė teigia, kad dabar sveiką žmogų galima apibūdinti pagal tam tikrus kriterijus. Iki šiol sveikata laikyta ligų nebuvimu. Tačiau du mokslininkai Christopheris Petersonas ir Martinas Seligmanas mano, kad sveiku žmogų galima vadinti tada, jei jam būdingos tam tikros asmenybės savybės.

Išmintis (Wisdom). Jai priskiriamas noras pažinti, mokytis, žingeidumas, pozicija „Aš – mokinys“. Be kategoriško nusistatymo siekiama nuolat rinkti informaciją ir ją taikyti.

Drąsa (Courage). „Aš stiprus“. Vadinasi, energingas, aktyvus, veiklus, sveikas, viską sugebėsiu pats ar su Dievo pagalba.

Teisingumas (Justice). „Aš vertinu kitus.“ Jie – taip pat yra ypatingi, gabūs, talentingi. „Gebėti pamatyti kitų žmonių pliusus ir už tai parodyti jiems pagarbą yra sunku. Daug lengviau pastebėti trūkumus, kritikuoti“, – amerikiečių mokslininkų išskirtą sveiko žmogaus bruožą paaiškina lietuvių psichologė.

Žmogiškumas (Humanity). „Man svarbūs kiti žmonės.“ Ši pozicija siejama su gerumu, altruizmu.

Ištvermė (Temperance). „Turiu jėgų, jei tikiu.“ „Sakoma, kelią įveikia tas, kuris eina, – aiškina A. Diržytė. – Šis punktas siejamas su pakantumu, kantrybe, savireguliacija.“

Dvasingumas (Transcedence). „Mano gyvenimas turi misiją ir prasmę.“. Pasak vilnietės psichologės, ši savybė nėra susijusi su teologiniu, religiniu terminu. Čia kalbama apie dvasingumą kaip gebėjimą jausti dėkingumą, viltį, patirti proto ir sielos ramybę.

„Tai yra savybių derinys, kuris sudaro sveiką asmenybę. Taigi kada lietuviai taps pozityvesni ir sveikesni?, – socialinių mokslų daktarė A. Diržytė iškėlė klausimą, kuris tapo jos pranešmo Seime tema, ir pasiūlo į jį atsakymą: Tada, kai patys daugiau dėmesio skirsime savo pačių asmenybei, sugebėsime sveikai mąstyti ir gyventi, kai bus daugiau dėmesio skiriama saugusiųjų ir jaunimo sveikato sugdymui, ligų prevencijai.“