Pasėdėti ant kelmo miške, paprašyti artimo žmogaus jus apkabinti ar paglostyti.. Tokios gydytojo rekomendacijos saugotis nuo ligų priverstų suabejoti jo profesionalumu? O be reikalo. Psichologinė žmogaus būsena tiesiogiai susijusi su fizine sveikata. Ją stiprinti yra daugybė būdų, tačiau kiekvienas turi atrasti savą metodą. Čia gali padėti atidus ir jautrus medikas.

Psichologija + fiziologija = sveikata

Bendrosios praktikos gydytojų teigimu, šalies gyventojų gynybinę organizmo sistemą – imunitetą – silpnina ne tiek staiga atvėsę orai, kiek nepakankamai šildomos, drėgnos patalpos. Jose šaltuoju metų laiku praleidžiame didžiąją paros dalį.

Tačiau, artėjant šildymo sezonui, daugelis, nepaisydamas žalos sveikatai, ištaria: „Nereikia man to šildymo, dar galiu pakentėti.“ Baimė sulaukti didelių sąskaitų ir rūpestis, kaip jas apmokėti, kartais kenkia labiau nei nuolatinis buvimas prastai šildomame ar vėdinamame pastate.

Paprastai peršalimo ligomis susergama ne dėl vienos priežasties, tačiau būtent vienos jų – psichologinės – dažnai yra nepaisoma. Kaip žmogaus psichologinė būsena susijusi su jo fizine sveikata, atsparumu ligoms?

„Tiesiogiai susijusi. Esmė yra tokia: bet koks stresas, nuovargis veikia fizinį kūną, imuninę sistemą. Tada žmogus tampa imlesnis infekcijoms. Pavyzdžiui, vieni vaikai, būdami toje pačioje erdvėje, suserga, o kiti – ne“, – pasakoja sostinės klinikos „Privatus gydytojas“ medikė, toksikologijos klinikos įkūrėja ir vadovė Jūratė Margerienė.

Žmonės ir anksčiau išgyvendavo sunkmečius

Jei kiekvienas prasuktų savo atminties juostelę, greičiausiai atrastų paralelę: kai tik viduje dėl ko nors susikrimsdavome, nusivildavome, tuojau pasirodydavo ir sezono „draugai“ – bakterijos – ir paguldydavo į lovą. Nors artimoje aplinkoje gana ilgą laiką būna sirguliuojančių žmonių, kažkodėl nuo jų neužsikrečiame. Kelią ligoms atveriame, kai kapituliuoja mūsų dvasia? Panašu, kad geriausias vaistas nuo visų ligų būtų vidinė ramybė ir gera nuotaika. Bet ekonominio sunkmečio laikais šis „medikamentas“ yra retam prieinamas?

„Kiekviena liūdna, baiminga mintis generuoja kitą, tokią pačią. Tada žmogų apima atitinkama būsena, jis tampa įsitempęs, įbaugintas, laukia atsitinkant ko nors negero. Gyvename sunkmečiu. Šios situacijos nepakeisime, galime tik keisti požiūrį į ją. Juk anksčiau žmonės ir po karo kažkaip išgyvendavo, sugebėdavo savyje atrasti jėgų atsigauti po netekčių. Ir žeminėse žmonės gyvendavo, ir išgyvendavo. Dar išsaugodavo savyje patriotizmo, meilės jausmus ir mokėjo džiaugtis gyvenimu“, – atsakė gydytoja klinikinė toksikologė.

Pasak jos, kiekvienas savaip išgyvena įtampą, netektį, tačiau būtent įgyta patirtis, nuoskaudos ar humoro jausmas, moralinės vertybės gali atrasti raktą kaip save stiprinti.

„Čia nėra bendros taisyklės visiems. Kiekvienas turi atrasti savo metodą, kuris jam padeda atsipalaiduoti, atsigauti. Vienam reikia pasėdėti ant kelmo, kitam – nueiti į jogą ar pilateso užsiėmimus. Dar kitam užtenka artimo žmogaus apkabinimo ar paglostymo. Gebėjimas įveikti stresą yra individualus, jis priklauso nuo genetinių savybių, amžiaus, gyvenimo patirties. Gydytojas gali padėti žmogui, konsultuodamas jį individualiai, pagelbėdamas atrasti jam tinkančius atsipalaidavimo būdus“, – sakė gydytoja J. Margerienė.

Kodėl pamirštame treniruoti mintis?

Kiekvienas žmogus, pasak klaipėdietės psichologės Viktorijos Gončarovos, turi žinoti šią psichologinės ir fizinės sveikatos sąsają. Kaip ir suprasti, kad vidinė ramybė neatsiranda savaime, ją reikia susikurti ir mokėti nuolat palaikyti.

„Psichologinė būsena yra mūsų reakcijos į išorinį pasaulį, o jos pagrindas – vidinis stabilumas. Jei esame nestabilūs, išsiblaškę, bet kokia problema tampa didesnė. Reikia suvokti, kad mūsų mintys, o ne konkrečios situacijos išmuša mus iš pusiausvyros. Čia kaip su citrina. Įsidedame citrinos skiltelę į burną, jos nematyti, bet aiškiai juntame savo reakciją į ją: ar citrina mums yra rūgšti, ar saldi. Taip ir su psichologinėmis reakcijomis, dažniausiai reaguojame į stresą, o ne į konkrečią situaciją“, – aiškino psichologė.

Specialistė tvirtina, kad bet kuriam žmogui reikia žinoti, kokios priemonės jam padeda atgauti vidinius resursus. Meditacija, joga, sportas ar tiesiog bendravimas... Kiekvienas turi atrasti tai, kas padeda jam nusiraminti. „Reikia nuolat į save investuoti. Geriau laikytis vidinės tvarkos nei nuolat kovoti su netvarka, – paprastą taisyklę atskleidžia psichologė V. Gončarova. –

Kai būnate emociškai ir fiziškai silpnas, tada situacija ima jus valdyti. Pasimetęs, susinervinęs žmogus negali priimti racionalių sprendimų. Mus valdo mintys, bet mes irgi galime išmokti jas valdyti. Mumyse nuolat vyksta kova tarp blogio ir gėrio. Neigiamas mintis reikia išmokti laiku sustabdyti. Jei nepamirštame treniruoti kūno, reikia atsiminti treniruoti, lavinti mintis. Taip pasikeis ir reakcijos į išorės reiškinius. Reikia nuolat lavinti pozityvų mąstymą.“