Daug kam pažįstamas amžino nuovargio ir energijos stokos pojūtis. Dažnai ši būsena prasideda iš ryto, kai organizmas, regis, turėjo per naktį pailsėti ir pajusti naujų jėgų antplūdį.

Medikai teigia, jog nuovargio jausmas nebūtinai turi būti per didelio fizinio krūvio ir įtemptos darbo dienos rezultatas. Kas dar gali būti gyvybinių jėgų stokos priežastimi?

1. Organizmas kenčia troškulįLabai dažnai nuovargio jausmą sukelia organizmo išdžiūvimas. Dėl skysčių trūkumo mažiau kraujo priteka į svarbius organus, pasunkėja jų darbas ir visas kūnas jaučia nuovargį. Kaip nustatyti, ar pakankamai skysčių gauna jūsų organizmas. Labai proziškai -- pagal šlapimo spalvą. Jei šlapimas skaidrus ir šviesus, jūsų kūnui vandens užtenka.

Beje, kasdien išgeriant 1,5 litro ir daugiau vandens, medžiagų apykaita pagreitėja 30 proc.

2. Trūksta angliavandenių
Organizmo energetinis „kuras“ yra gliukozė, gaunama iš angliavandenių. Kai mes valgome maistą, kuriame yra paprastųjų angliavandenių -- baltą duoną, konditerinius gaminius, šokoladą ir pan., cukraus kiekis mūsų kraujyje staiga padidėja, o paskui taip pat staiga nukrenta. Toks pat deficitas atsiranda, praleidus pietus. Kai kūnas negauna pakankamai angliavandenių, jo darbas ima lėtėti, ir mus apima „apsnūdimo“ būsena. Todėl mažiausiai 50 proc. mūsų raciono turi sudaryti angliavandeniai, ir čia turėtų dominuoti sudėtingieji angliavandeniai: vaisiai, daržovės, kruopos, grūdėta duona. Laiko tarpai tarp atskirų valgymų neturėtų būti ilgesni kaip 5 valandos.

3. Trūksta kai kurių gyvybiškai svarbių medžiagųDaugumos suaugusiųjų racione trūksta magnio -- mineralo, gerinančio ląstelių darbą ir tuo pačiu padedančio taupyti energiją. Kenčiantiems chronišką nuovargį rekomenduojama kasdien suvartoti apie 400 g magnio (daugumoje multivitaminų jo būna tik 100 g). Kad gautumėte daugiau magnio, valgykite riešutus, kruopas, lapines daržoves (špinatus, salotas, prieskoninius žalumynus).

Dar viena medžiaga, kurios deficitas sukelia energijos stoką, -- tai riebalinės rūgštys omega 3/ Jos padeda normaliai vykti medžiagų apykaitai, pernešti daugiau deguonies į kraują. Daugiausia riebalinių rūgščių omega 3 yra riebioje žuvyje. Be to, maždaug 10 proc. moterų būdinga silpna anemija -- joms trūksta geležies. Hemoglobinas, raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, išnešioja deguonį po visą kūną. Ar dar verta priminti, kad deguonies trūkumas sukelia nuovargį? Šiuo atveju derėtų valgyti daugiau raudonos mėsos ir džiovintų vaisių. Nuo stiprios anemijos padeda geležies preparatai.

4. Per dažnai žiūrite televizoriųMokslininkai apskaičiavo, jog per valandą, kurią praleidžiate prie televizoriaus, jūs galėtumėte nueiti vidutiniškai 144 žingsnius. Žiūrint televizijos laidas, sulėtėja širdies ritmas ir medžiagų apykaita -- net labiau, nei paprasčiausiai sėdint ant kėdės ir nieko neveikiant! Išeitis iš šios situacijos paprasta: apribokite televizoriaus žiūrėjimo laiką arba ką nors darykite tuo metu. Pavyzdžiui, galite megzti, meistrauti arba atlikti kelis nesudėtingus fizinius pratimus.

5. AntsvorisKiekvienas papildomas kilogramas atima iš jūsų dalį energijos. Priaugote tris kilogramus? Įsivaizduokite, kad tuos tris kilogramus nešate rankose ir jums reikia su jais vaikštinėti visą dieną. Jau po kelių valandų pasijustumėte be jėgų. O kaip jaustis jūsų organizmui su visu tuo svorio pertekliumi?

6. Trūksta saulės šviesosKai trūksta saulės šviesos, smegenyse sumažėja tokių svarbių medžiagų, kaip serotoninas ir dopaminas, todėl krenta nuotaika ir ima trūkti jėgų. Net labiausiai apniukusią dieną saulės šviesos lauke bus daug kartų daugiau nei kambaryje. Eikite pasivaikščioti į gryną orą nors 15-30 minučių, ypač pusiaudienį, kai saulės spindulių intensyvumas būna didžiausias.

7. Mažai miegate

Nekalbant apie tai, kad miego trūkumas neigiamai atsiliepia išoriniam grožiui, jis labai sulėtina medžiagų apykaitą. Neaukokite miego! Daugumai moterų būtina išsimiegoti po 7-8 valandas per naktį, vyrams – viena valanda mažiau. Kai jaučiatės nuvargę, nesigėdinkite pasnausti ir dieną, ypač savaitgaliais.

8. Nuolatinis stresasŽmonės, kurie linkę nerimauti ir jaudintis dėl visko pasaulyje, kur kas dažniau kenčia chronišką nuovargį už tuos, kurie moka atsipalaiduoti ir patirti malonių gyvenimo akimirkų. Beje, smulkūs, bet nuolatiniai nemalonumai, pavyzdžiui, amžinai užsikemšanti kriauklė arba neveikiantis liftas gali žmogui sukelti ne mažiau stiprų stresą už rimtas bėdas -- darbo praradimą ar skyrybas.

9. SkydliaukėMaždaug vienos moters iš dešimties skydliaukės funkcija būna sumažėjusi, nors dauguma iš jų to nė neįtaria. Skydliaukė kontroliuoja medžiagų apykaitą. Vienu iš sumažėjusios jos funkcijos (hipotireozės) požymių gali būti chroniškas nuovargis ir nesugebėjimas atsikratyti antsvorio. Jeigu įtariate, kad jūsų medžiagų apykaita per daug sulėtėjusi, pasikonsultuokite su endokrinologu. Chronišką nuovargį gali iššaukti ir kitos ligos, pavyzdžiui, diabetas ar širdies nepakankamumas.