Dienoraščio ir autobiografijų rašymas gali padėti įveikti senas traumas ir naujas problemas. Vokiečių rašytojas Theodoras Fontane, romano „Efė Brist“ autorius, visą gyvenimą kovojo su depresija. 1892 metais jis jautėsi taip varganai, kad pasiryžo net atsigulti į nervų kliniką. Tada šeimos gydytojas jam patarė susirasti kokį lengvą darbą, pavyzdžiui, užrašyti vaikystės prisiminimus.

Gydytojo patarimas rašytojui labai pravertė. Vėliau T.Fontane savo dienoraštyje užrašė: „Pasirinkau vaikystės metus iki 1832–ųjų ir turiu pasakyti, kad rašydamas šią knygą išgijau“. Po dvejų metų buvo išleista jo knyga „Mano vaikystės metai“.

Daug žmonių – prieš T.Fontanę ir po jo – aprašinėjo savo gyvenimą. Dažniausiai neturėdami tikslo išsigydyti, nors autobiografijos rašymas paprastai paveikdavo kaip psichoterapija. Kai kurie ieškodavo atsakymo į egzistencinius klausimus ar norėdavo apžvelgti praeitį, kiti tiesiog jautė malonumą rašydami. Žinoma, buvo ir tokių, kurie bandė įveikti savo gyvenimo krizes.

Paaiškėja sąryšiai

Daug kas pasijunta išsivadavę, kai rašydami prisimena savo gyvenimą. Dienoraščių ir autobiografijų rašytojai sugeba pažvelgti į neigiamus ir teigiamus dalykus iš atstumo. Jie atranda naujus sąryšius ir perspektyvas, kurių anksčiau nesuvokė.

Vokiečių psichologė ir rašytoja Herrad Schenk jau septyneri meta veda seminarus apie gydomąjį dienoraščio rašymą. Jos kursų lankytojai kaip T. Fontane pradeda nuo vaikystės prisiminimų.

Tuščio lapo baimė
 
Sunkiausia, anot psichologės H.Schenk, yra pradėti rašyti. Ji siūlo dalyviams pamąstyti, kokias mintis sukelia savas vardas, kokius seniausius vaikystės epizodus prisimena, kokius kvapus jie mėgo būdami septynmečiai.

Rašymas gali padėti atsikratyti slegiančių išgyvenimų, nelaimės prisiminimų ar išsiskyrimo su mylimuoju skausmo. Amerikiečių psichologas Jamesas Pennebakeris prieš tris dešimtmečius sukūrė ekspresyvaus rašymo techniką. Jis siūlo kelias dienas paeiliui po 20 minučių aprašinėti sukrėtusius įvykius. Mokslininkai patvirtino teigiamą tokio rašymo poveikį žmogaus sveikatai.

Tyrimų dalyviai, aprašinėję savo išgyventas psichologines traumas, jautėsi mažiau prislėgti ir stipresnės sveikatos, rečiau kreipdavosi į gydytojus.

Dienoraščio rašymas išsaugo meilę

Šis metodas tinka visiems, kurie mėgsta rašyti, bet nelinkę atvirai kalbėtis su kitais ir atskleisti savo išgyvenimų. Dienoraščio rašymas paspartina psichoterapinį gydymą. Tik vienu atveju nepatartina naudoti šio metodo: pacientai, ką tik išgyvenę sunkią traumą, netinkamu momentu prisimindami sukrečiančius įvykius, gali dar labiau sustiprinti neigiamas emocijas ir pabloginti padėtį..

Psichologai pataria įsimylėjusiems, trokštantiems, kad jų meilė truktų amžinai, kasdien rašyti dienoraštį, smulkiai užfiksuoti visas išgyventas emocijas.



Gražina Vasiliauskienė  Alfa.lt