Jaučiate stresą, jei jį jaučia jūsų viršininkas ar antroji pusė? Naujausias tyrimas atskleidė, kodėl stresas užkrečiamas ir kaip nuo jo „pagyti“.

Prieš šešis mėnesius Julie Hall mėgo savo darbą. Ji dirbo jau trejus metus personalo atrankos skyriuje. Viskas buvo gerai, kol neatvyko naujoji vadovė.

38 metų Julie Hall sako: „Iš pradžių darbas buvo malonus, bet pasirodžius naujajai šefei viskas pasikeitė. Ji patirdavo didelį stresą dėl kiekvienos smulkmenos. Jos nuotaika nuolatos bloga, ji burba ir garsiai skundžiasi, labai dažnai dūsauja. Ji man trukdo susikaupti. Jei pasisiūlau padėti, išgirstu daugybę priekaištų ir nusiskundimų. Man pasidarė sunku susikaupti, kai šalia dirba žmogus, kuris nuolat burba, skundžiasi ir yra nepatenkintas. Darbo dienos pabaiga - vienintelis mano džiaugsmas. Taip pat jaučiasi ir kiti kolegos. Visas skyrius jaučia stresą. Kai tik ji ateina į biurą, visi darbuotojai tarsi užsikrečia stresu.“

Naujausias tyrimas parodė, kad iš tiesų galima užsikrėsti stresu. Žmonės savo nerimą ir nuovargį gali perduoti kitiems. Jei sėdite greta nuolatos besiskundžiančio ir stresą patiriančio kolegos, tikėtina, kad stresuoti pradėsite ir jūs. Psichologė Elaine Hatfield sako: „Pasyvus stresas greitai plinta darbinėje aplinkoje. Žmonės pasigauna kitų žmonių jaučiamą stresą, depresiją, nerimą, nuovargį.“

E. Hatfield atliktas tyrimas parodė, kad žmogus sugeria kitų žmonių emocijas tarsi kempinė. Nesvarbu, jos geros ar blogos. Emocijos, pasak psichologės, užkrečiamos. Stresas gali būti užkrečiamas pasąmoningai, mimikomis, kūno kalba ir panašiai.

Vien Didžiojoje Britanijoje stresas tapo medicinine priežastimi neatvykti į darbą. Įvairūs moksliniai tyrimai parodė, kad patiriant nuolatinį stresą didėja rizika susirgti širdies ligomis ir vėžiu.

Gydytojas Andrew Parkeris sako, kad stresas iš tiesų plačiai paplito. Pasak jo, gydymo įstaigose daugybė pacientų gydosi nuo įvairių rūšių streso. Jis sako: „Mano manymu, atmosfera biuruose šiais laikais labai įtempta. Nuolatos susiduriu su žmonėmis, kurie patiria reguliarų stresą darbe. Nemažai jų yra vyresnio amžiaus. Dėl patiriamo streso jie nebegali pailsėti namuose, juos kankina nemiga, mažėja jų motyvacija. Kiti žmonės atvirkščiai atsparūs kitų žmonių stresui, tačiau būtent jie užkrečia stresu aplinkinius. Jautresni žmonės iš karto paveikiami aplinkinių streso.“ Pasak E. Hatfield, moterys kur kas dažniau užsikrečia stresu, nes jos yra jautresnės ir labiau kreipia dėmesį į aplinkinių jausmus bei emocijas.
 
Taip pat stresu galime užsikrėsti nuo draugų, partnerių. Pasak psichologų, stresą žmogui gali perduoti net bloga žinia per vakarines naujienas. A. Parkeris sako: „Iš tiesų naujienos sukelia stresą. Aš jau senokai nustojau žiūrėti žinias. Ten tik blogos naujienos. Užuot žiūrėjęs vakarines naujienas, renkuosi emociškai malonias rytines laidas. Tačiau svarbu paminėti, kad žmogus gali įgyti imunitetą ne tik peršalimui ar gripui, tačiau taip pat ir stresui. Kai matote, kad kitas žmogus patiria stresą, išmokite nereguoti impulsyviai. Atsitraukite ir pamėginkite savyje nekaupti neigiamų emocijų. Tam padeda arbatos ar kavos pertraukėlė. Tokios „mikro“ pertraukos geriausias vaistas nuo streso.“

Lankasterio universiteto profesorius Cary’s Cooperis, tyrinėjantis darbo aplinkoje kylantį stresą, sako: „Geriausias būdas neužsikrėsti stresu ir negatyviomis emocijomis - pasitraukti nuo streso šaltinio. Modernioje darbinėje aplinkoje pastebima tendencija, kad darbuotojas, nuolatos patiriantis stresą dirba prasčiau, nei atsipalaidavęs. Valdžios požiūriu, tik stresą patiriantis žmogus atrodo kaip „plušantis“. Reikėtų keisti tokį požiūrį. Geras streso priešnuodis - pozityvios emocijos.“