Antradienį parlamento opozicinės frakcijos su profesinių sąjungų atstovais pasirašė susitarimą, kuriuo numatė siekti, jog būtų keičiama minimalios mėnesinės algos (MMA) skaičiavimo tvarka. Nutarta kovoti dėl to, kad MMA siektų bent pusę vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

„Mes rengiamės ne šnekėti kaip ponas Kubilius kalba, ne žadėt, o padaryti pirmą realų žingsnį ir įsipareigoti, kad mes visi darysime tuos žingsnius, tai yra susieti minimalų atlyginimą, kuri, kaip žinote, šiandien yra žemiau absoliučios skurdo ribos, su vidutiniu atlyginimu ir kad ne nuo premjero ar kieno nors kito kaprizų, o objektyvių dalykų būtų nuo šiol skaičiuojamas šitas atlyginimas ir kiekvienas metais, tvirtinant biudžetą, į tai būtų atsižvelgta“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo parlamento opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Jis tikino, jog kvietimai palaikyti siekį, jog MMA būtų siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, yra išsiųsti ir valdančiosioms partijoms. V. Mazuronio teigimu, sulaukus valdančiųjų pritarimo įstatymų keitimo bus griebiamasi tuoj pat, priešingu atveju opozicija su dirbančiųjų atstovais MMA skaičiavimo tvarkos keitimo sieks vieni.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius priminė, jog oficialiai šalies bendrasis vidaus produktas šiemet augo kone sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau, pasak politiko, ekonomikos pakilimo Lietuvos žmonės nepajuto.

„Mes turime kalbėti ne apie skaičius, o apie žmones. Kokią naudą žmonės pajuto iš tų skaičių, kurie rodo, kad ekonominė mūsų šalies situacija keičiasi? Mes per daug ilgai užsidiskutavome apie fiskalinius deficitus, apie makroekonominius rodiklius, apie ekonomiką. Pirmiausia reikia kalbėti apie naudą žmonėms. Labai keista būna girdėti tuos pačius pasisakymus iš ministro pirmininko ar finansų ministrės, kad situacija yra globali ir reikia matyti globaliai. Taip, kalbant apie viešųjų finansų valdymą, reikia kalbėti ir apie tai, bet augant ekonomikai nė vienas ekonomistas negali suvokti, kodėl negalima didinti minimalios mėnesinės algos“, – dėstė A. Butkevičius.

Profesinių sąjungų vadovai, atstovaujantys dirbančiųjų interesus, tikino, jog daugelis šiuo metu MMA, kuris po mokesčių siekia 670 litų, gaunančiųjų nesugeba išgyventi, išlaikyti savo šeimos.

„Kaip galima išgyvent žmogui, gaunančiam minimalią mėnesinę algą? Žmonės, kurie uždirba tą atlyginimą, daugelyje kaimo vietovių, miestelių yra vieninteliai šeimos maitintojai. Kaip jiems išgyventi ir išlaikyti savo šeimą už tuos varganus 600 litų? (...) Kiekvienas dirbantysis iš savo atlyginimo turi pragyventi ir išlaikyti savo šeimą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Lietuvos transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Antanas Ramanauskas.
 
Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Angelė Griškevičienė pabrėžė, jog būtina rūpintis finansine ateitimi.

„Visi mes turime galvoti apie savo ateitį (...) Galvokime apie tai, kad neiname jaunyn. Tai ką sukursime, žiūrėdami į ateitį, tą ir turėsime. Tikiuosi, kad tai bus konkretūs darbai“, – apie užmojį siekti, kad MMA sudarytų 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio, kalbėjo A. Griškevičienė.

Šiuo metu MMA Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekia 670 litų.

Vyriausybė siūlo MMA nuo kitų metų liepos mėnesio didinti 50 litų, tai yra iki 850 litų. Skaičiuojama, kad tokiu atveju MMA gaunančio darbuotojo užmokestis padidėtų 38 litais.

Tam nepritariantys profesinių sąjungų atstovai MMA dydį anksčiau siūlė sieti su skurdo riba, už kurios atsiduria 700–710 litų per mėnesį gaunantys asmenys, ir minimalią algą nuo kitų metų sausio kelti iki 900 litų, o vėliau ir iki 1000 litų.

Tuo tarpu Vyriausybė tokiems siūlymams nepritarė, todėl šiuo metu profesinės sąjungos su Seimo opozicija nutarė kovoti, jog MMA siektų 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio.

Profesinių sąjungų vadovai tikina, jog jei Vyriausybė nusispjaus ir į šią iniciatyvą, tuomet bus tęsiamos protesto akcijos
. Anot darbuotojų atstovų, gruodžio 10 dieną prie Vyriausybės rūmų turėtų įvykti pirmasis protestas, kuriame tikimasi sulaukti kelių tūkstančių aktyvistų. Profsąjungos neatmeta galimybės, jog, jei ministrų kabinetas neatsižvelgs į jų reikalavimus, streikuos ir susiekimo, transporto įmonių darbuotojai.