2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2012 sausio 30 05:13, www.alfa.lt
Sunku buvo tikėtis, kad po suklastotų Dūmos rinkimų ir masinių protestų Rusijoje staiga prasidėtų demokratinis pavasaris. Paskelbtas galutinis kandidatų į šalies prezidentus sąrašas nuvilia: ragus parodomojoje kovoje ketina suremti buvęs prezidentas ir dabartinis premjeras Vladimiras Putinas bei keli tariami opozicionieriai. Kiek daugiau abejonių kelia nebent tai, kas slepiasi už vieno turtingiausių Rusijos žmonių, milijardieriaus Michailo Prochorovo. Tačiau ir čia už kampo, ko gero, kyšo Kremliaus interesai.
Rusijos centrinė rinkimų komisija beveik tuo pačiu metu patvirtino M. Prochorovo kandidatūrą bei dėl formaliai užfiksuotų pažeidimų uždraudė rinkimuose dalyvauti liberalios partijos „Jabloko“ lyderiui Grigorijui Javlinskiui. Politiku netikėtai tapęs Rusijos oligarchas prisijungs prie kitų kandidatų – V. Putino, komunistų lyderio Genadijaus Ziuganovo, nacionalistinių pažiūrų Vladimiro Žirinovskio ir socialdemokrato Sergejaus Mironovo – kaip bene ryškiausia pastaruoju metu Rusijoje sustiprėjusio opozicinio judėjimo viltis. Ir tai yra aiškiausias ženklas, kad apie kokias nors didesnes politines permainas Rusijoje kalbėti dar per anksti.
Nei G. Ziuganovas, nei V. Žirinovskis, nei S. Mironovas per didžiąsias gruodžio mėnesio protesto akcijas – didžiausias nuo SSRS žlugimo – neišdrįso mesti atviro iššūkio V. Putino per 12 metų pastarųjų metų kantriai sukonstruotam režimui. Tokiu būdu šie tariami opozicionieriai tik dar kartą patvirtino, kad pagrindinė jų vadovaujamų partijų funkcija Dūmos rinkimuose yra vaidinti spektaklį, kuriame Rusijos demokratinė daugiapartinė sistema vis dar yra realybė, o ne seniai išsklaidytas ir pamirštas sapnas.
Priešingai negu visi daugelį kartų susikompromitavę – jeigu ne konkrečiais darbais, tai visišku bejėgiškumu – Rusijos politikos dinozaurai, M. Prochorovas gali būti laikomas didžiąja liberalių reformų siekiančios visuomenės dalies viltimi. Apskritai jo neįmanoma nepastebėti – jau vien kandidato ūgis, viršijantis du metrus, jam padės iškilti virš visų kitų tikrų ar tariamų konkurentų. Tačiau ką iš tiesų slepia išorinis išskirtinumas – vis dar gūdi paslaptis. Tačiau ir ją galima bandyti praskleisti.
Įtartinas asmuo įtartinu metu
Pirmajame M. Prochorovo rinkimų kampanijos renginyje Tatarstano sostinėje Kazanėje apsilankę britų dienraščio „The Independent“ žurnalistai gavo progą stebėti, kaip sklandžiai ir įtaigiai kalbantis oligarchas per gana trumpą laiką laimėjo didžiosios auditorijos dalies palankumą. Jis pasiūlė politinės ir ekonominės liberalizacijos programą, patrauklią pamažu augančios Rusijos viduriniosios klasės atstovams. Jis kalbėjo apie tai, kad valstybė turi kuo mažiau kištis į verslių individų pirmyn stumiamą ekonomiką. Jis žadėjo nutraukti visuotinį šaukimą į karinę tarnybą, nusipelnydamas jaunų vyrų, besibaiminančių tapti naujomis neišnaikinamos „diedovščinos“ aukomis, aplodismentų.
Tačiau M. Prochorovas, kritikuodamas sistemą, nė karto neišdrįso ryžtingiau užsipulti jos kūrėjo – V. Putino. Nepaisant to, nemažai „The Independent“ pakalbintų renginio dalyvių, dalis jų aktyvūs protesto akcijų dalyviai, patvirtino balsuosiantys už vieną turtingiausių Rusijos žmonių, kuris likusiam pasauliui bene geriausiai žinomas kaip Šiaurės Amerikos krepšinio lygos NBA klubo „New Jersey Nets“ savininkas.
Vis garsiau kalbama, kad būtent toks yra tikrasis Kremliaus strategų tikslas. Jausdami jų nenaudai paplitusias nuolaidas, jie esą pasistengė užkirsti kelią į prezidento rinkimus pakliūti tikriems opozicijos atstovams ir vietoje jų pasiūlė M. Prochorovą – tobulą marionetę patyrusių juodųjų rinkimų technologijų meistrų rankose.
Būdamas oligarchu, M. Prochorovas tikrai nesulauks galutinei pergalei reikalingos plačios visuomenės paramos – neturtingi rusai tiesiog patologiškai nekenčia turtuolių, kurių didžioji dalis po SSRS žlugimo praturtėjo ne pačiais skaidriausiais būdais – ir „paprastų žmonių“ sąskaita. Siūlydamas liberalias reformas, jis vis dėlto patrauks daugelio nepatenkintų rinkėjų dėmesį.
Nelaisvoje rinkimų sistemoje gavę bent vieną nedidelę landą išreikšti savo pasipiktinimą, potencialūs diskriminuojamos opozicijos rėmėjai švelniau reaguos į neišvengiamą V. Putino pergalę – bent jau to, ko gero, tikisi dabartiniai šalies valdovai. Juk dabar kaip niekad populiaru kalbėti apie Rusijai gresiančią revoliuciją, o tai bet kuriam autokratui yra pats baisiausias žodis, kurį dažniausiai geidžiama išrauti su šaknimis.
Kol kas visa tai yra tik sunkiai pagrindžiami įtarimai. Ir vis dėlto Rusijos leidinys „The New Times“ jau paskelbė suradęs M. Prochorovui artimą šaltinį, kuris patvirtino, kad oligarchas sutiko kandidatuoti tik po to, kai sulaukė asmeninio V. Putino skambučio – su pasiūlymu, kurio, „Krikštatėvio“ Dono Korleonės žodžiais tariant, jis negalėjęs atsisakyti.
Nubaudė dėl stebėtojų aktyvumo?
Paslaptingiausias prezidento rinkimų kandidatas neseniai pareiškė nepritariąs tam, kad juose nebuvo leista dalyvauti G. Javlinskiui. Tarsi tai kažką keistų – G. Javlinskis bet kuriuo atveju negalėjo tikėtis pergalės, kaip ir bet kuris kitas autentiškos opozicijos atstovas. Priežastis gana paprasta – jie nepatenka į valstybės kontroliuojamų televizijos kanalų dėmesio lauką, nuo kurio Rusijoje vis dar labiausiai priklauso politikų žinomumas. Be to, daugeliui opozicijos lyderių neleidžiama ir oficialiai registruoti savo partijų, o be šio žingsnio labai sunku siekti platesnio pripažinimo.
Šiaip jau V. Putinas dažniausiai toleruoja G. Javlinskį, nes šio partija niekaip nesugeba iškovoti bent kiek didesnio rinkėjų palaikymo. Tačiau praėjusiuose Dūmos rinkimuose „Jabloko“ atstovai užsirekomendavo kaip vieni aktyviausių ir pavojingiausių Kremliui rinkimų stebėtojų. Jų daryti vaizdo įrašai pasklido internete ir tapo „YouTube“ svetainės sensacija. G. Javlinskiui nedalyvaujant rinkimuose, jų negalės stebėti ir „Jabloko“ atstovai.
„Pagrindinė gresiančio Javlinskio pašalinimo priežastis yra mūsų stebėtojai, – vos prieš kelias dienas socialiniame tinkle „Twitter“ tvirtino G. Javlinskį „Jabloko“ pirmininko poste pakeitęs Sergejus Mitrochinas. – Būtent jie gruodžio 4 dieną (per Dūmos rinkimus – Alfa.lt) sukėlė skandalą. Putinas nenori, kad skandalas pasikartotų ir kovo 4-ąją.“
Pavojingi žaidimai politiniu neįgalumu
Kol kas visi ženklai rodo, kad Rusijos prezidento rinkimai šių metų kovo 4 dieną bus tik dar viena demokratinių procesų parodija. V. Putinas, paliktas vienas varžytis su politiškai neįgalių „konkurentų“ būriu, taip pat negali būti laikomas tikru kandidatu – greičiau jau sosto įpėdiniu, tik ir telaukiančiu, kada užims jam priklausančią vietą.
Tačiau nederėtų pamiršti, kad tokie manevrai, kaip laikinas V. Putino ir D. Medvedevo tandemo apsikeitimas vietomis bei nuolat pasikartojantis rinkimų klastojimas, bet kada gali duoti neprognozuojamų rezultatų. Tai visada panašu į žaidimą su ugnimi, ypač šalyje, kur ženkli visuomenės dalis jau pabudo iš ilgai užsitęsusio miego.
Rusijos centrinė rinkimų komisija beveik tuo pačiu metu patvirtino M. Prochorovo kandidatūrą bei dėl formaliai užfiksuotų pažeidimų uždraudė rinkimuose dalyvauti liberalios partijos „Jabloko“ lyderiui Grigorijui Javlinskiui. Politiku netikėtai tapęs Rusijos oligarchas prisijungs prie kitų kandidatų – V. Putino, komunistų lyderio Genadijaus Ziuganovo, nacionalistinių pažiūrų Vladimiro Žirinovskio ir socialdemokrato Sergejaus Mironovo – kaip bene ryškiausia pastaruoju metu Rusijoje sustiprėjusio opozicinio judėjimo viltis. Ir tai yra aiškiausias ženklas, kad apie kokias nors didesnes politines permainas Rusijoje kalbėti dar per anksti.
Nei G. Ziuganovas, nei V. Žirinovskis, nei S. Mironovas per didžiąsias gruodžio mėnesio protesto akcijas – didžiausias nuo SSRS žlugimo – neišdrįso mesti atviro iššūkio V. Putino per 12 metų pastarųjų metų kantriai sukonstruotam režimui. Tokiu būdu šie tariami opozicionieriai tik dar kartą patvirtino, kad pagrindinė jų vadovaujamų partijų funkcija Dūmos rinkimuose yra vaidinti spektaklį, kuriame Rusijos demokratinė daugiapartinė sistema vis dar yra realybė, o ne seniai išsklaidytas ir pamirštas sapnas.
Priešingai negu visi daugelį kartų susikompromitavę – jeigu ne konkrečiais darbais, tai visišku bejėgiškumu – Rusijos politikos dinozaurai, M. Prochorovas gali būti laikomas didžiąja liberalių reformų siekiančios visuomenės dalies viltimi. Apskritai jo neįmanoma nepastebėti – jau vien kandidato ūgis, viršijantis du metrus, jam padės iškilti virš visų kitų tikrų ar tariamų konkurentų. Tačiau ką iš tiesų slepia išorinis išskirtinumas – vis dar gūdi paslaptis. Tačiau ir ją galima bandyti praskleisti.
Įtartinas asmuo įtartinu metu
Pirmajame M. Prochorovo rinkimų kampanijos renginyje Tatarstano sostinėje Kazanėje apsilankę britų dienraščio „The Independent“ žurnalistai gavo progą stebėti, kaip sklandžiai ir įtaigiai kalbantis oligarchas per gana trumpą laiką laimėjo didžiosios auditorijos dalies palankumą. Jis pasiūlė politinės ir ekonominės liberalizacijos programą, patrauklią pamažu augančios Rusijos viduriniosios klasės atstovams. Jis kalbėjo apie tai, kad valstybė turi kuo mažiau kištis į verslių individų pirmyn stumiamą ekonomiką. Jis žadėjo nutraukti visuotinį šaukimą į karinę tarnybą, nusipelnydamas jaunų vyrų, besibaiminančių tapti naujomis neišnaikinamos „diedovščinos“ aukomis, aplodismentų.
Tačiau M. Prochorovas, kritikuodamas sistemą, nė karto neišdrįso ryžtingiau užsipulti jos kūrėjo – V. Putino. Nepaisant to, nemažai „The Independent“ pakalbintų renginio dalyvių, dalis jų aktyvūs protesto akcijų dalyviai, patvirtino balsuosiantys už vieną turtingiausių Rusijos žmonių, kuris likusiam pasauliui bene geriausiai žinomas kaip Šiaurės Amerikos krepšinio lygos NBA klubo „New Jersey Nets“ savininkas.
Vis garsiau kalbama, kad būtent toks yra tikrasis Kremliaus strategų tikslas. Jausdami jų nenaudai paplitusias nuolaidas, jie esą pasistengė užkirsti kelią į prezidento rinkimus pakliūti tikriems opozicijos atstovams ir vietoje jų pasiūlė M. Prochorovą – tobulą marionetę patyrusių juodųjų rinkimų technologijų meistrų rankose.
Būdamas oligarchu, M. Prochorovas tikrai nesulauks galutinei pergalei reikalingos plačios visuomenės paramos – neturtingi rusai tiesiog patologiškai nekenčia turtuolių, kurių didžioji dalis po SSRS žlugimo praturtėjo ne pačiais skaidriausiais būdais – ir „paprastų žmonių“ sąskaita. Siūlydamas liberalias reformas, jis vis dėlto patrauks daugelio nepatenkintų rinkėjų dėmesį.
Nelaisvoje rinkimų sistemoje gavę bent vieną nedidelę landą išreikšti savo pasipiktinimą, potencialūs diskriminuojamos opozicijos rėmėjai švelniau reaguos į neišvengiamą V. Putino pergalę – bent jau to, ko gero, tikisi dabartiniai šalies valdovai. Juk dabar kaip niekad populiaru kalbėti apie Rusijai gresiančią revoliuciją, o tai bet kuriam autokratui yra pats baisiausias žodis, kurį dažniausiai geidžiama išrauti su šaknimis.
Kol kas visa tai yra tik sunkiai pagrindžiami įtarimai. Ir vis dėlto Rusijos leidinys „The New Times“ jau paskelbė suradęs M. Prochorovui artimą šaltinį, kuris patvirtino, kad oligarchas sutiko kandidatuoti tik po to, kai sulaukė asmeninio V. Putino skambučio – su pasiūlymu, kurio, „Krikštatėvio“ Dono Korleonės žodžiais tariant, jis negalėjęs atsisakyti.
Nubaudė dėl stebėtojų aktyvumo?
Paslaptingiausias prezidento rinkimų kandidatas neseniai pareiškė nepritariąs tam, kad juose nebuvo leista dalyvauti G. Javlinskiui. Tarsi tai kažką keistų – G. Javlinskis bet kuriuo atveju negalėjo tikėtis pergalės, kaip ir bet kuris kitas autentiškos opozicijos atstovas. Priežastis gana paprasta – jie nepatenka į valstybės kontroliuojamų televizijos kanalų dėmesio lauką, nuo kurio Rusijoje vis dar labiausiai priklauso politikų žinomumas. Be to, daugeliui opozicijos lyderių neleidžiama ir oficialiai registruoti savo partijų, o be šio žingsnio labai sunku siekti platesnio pripažinimo.
Šiaip jau V. Putinas dažniausiai toleruoja G. Javlinskį, nes šio partija niekaip nesugeba iškovoti bent kiek didesnio rinkėjų palaikymo. Tačiau praėjusiuose Dūmos rinkimuose „Jabloko“ atstovai užsirekomendavo kaip vieni aktyviausių ir pavojingiausių Kremliui rinkimų stebėtojų. Jų daryti vaizdo įrašai pasklido internete ir tapo „YouTube“ svetainės sensacija. G. Javlinskiui nedalyvaujant rinkimuose, jų negalės stebėti ir „Jabloko“ atstovai.
„Pagrindinė gresiančio Javlinskio pašalinimo priežastis yra mūsų stebėtojai, – vos prieš kelias dienas socialiniame tinkle „Twitter“ tvirtino G. Javlinskį „Jabloko“ pirmininko poste pakeitęs Sergejus Mitrochinas. – Būtent jie gruodžio 4 dieną (per Dūmos rinkimus – Alfa.lt) sukėlė skandalą. Putinas nenori, kad skandalas pasikartotų ir kovo 4-ąją.“
Pavojingi žaidimai politiniu neįgalumu
Kol kas visi ženklai rodo, kad Rusijos prezidento rinkimai šių metų kovo 4 dieną bus tik dar viena demokratinių procesų parodija. V. Putinas, paliktas vienas varžytis su politiškai neįgalių „konkurentų“ būriu, taip pat negali būti laikomas tikru kandidatu – greičiau jau sosto įpėdiniu, tik ir telaukiančiu, kada užims jam priklausančią vietą.
Tačiau nederėtų pamiršti, kad tokie manevrai, kaip laikinas V. Putino ir D. Medvedevo tandemo apsikeitimas vietomis bei nuolat pasikartojantis rinkimų klastojimas, bet kada gali duoti neprognozuojamų rezultatų. Tai visada panašu į žaidimą su ugnimi, ypač šalyje, kur ženkli visuomenės dalis jau pabudo iš ilgai užsitęsusio miego.
Griežtai draudžiama Raseiniskis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Raseiniskis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Raseiniskis.lt nuorodą.
