Lenkijai traukiantis iš bendro branduolinio projekto – apmaudas, spėlionės ir nusivylimas Europos Sąjungos šalių partneryste.

R. Sinkevičius: Lenkijos sprendimas nėra netikėtas

„Toks Lenkijos sprendimas nėra netikėtas“,– Balsas.lt sakė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius.

„Nujausti buvo galima, ir, matyt, valdžios vykdančiosios pokalbiuose apie tai ko gero buvo ne kartą užsiminta, nes premjerai susitikinėjo. Neatsitiko čia per vieną naktį. Lenkai mindžikavo ilgai, bet nepasakė „ne“. O dabar išgirdome tą „ne“,  – sakė jis.

Anot R. Sinkevičiaus, tokį Lenkijos sprendimą galėjo lemti kelios priežastys.

„Viena iš jų – Kaliningrado Baltijsko AE energiją greičiausiai pirks lenkai. Antra priežastis – lenkai turi ambicijų ir greičiausiai statys savo atominę elektrinę. Trečias dalykas – paaštrėjusi politinė situacija tarp valstybių tam tikrą foną įneša.  Ir ketvirta – galbūt lenkų netenkina derybinė situacija ir sąlygos, kuriomis bus statoma VAE“,  – sakė R. Sinkevičius.

Anot Seimo nario, atsisakyti dalyvauti projekte gali ir Latvija.

„Latvijos dalyvavimas pakimba dėl dviejų priežasčių. Lietuva nenori statyti suskystintų dujų terminalą kartu su latviais, nors jeigu statytume terminalą trys Baltijos valstybės kartu, būtų galima tikėtis europinės paramos. Bet Lietuva nori turėti savo atskirą suskystintų dujų terminalą. Antras dalykas –  Lietuva negelbėjo „Krajbanko“, ir dėl to latviai prarado pinigus. Kaip sakė jų Biudžeto komiteto pirmininkas lietuvis Ražukas, banko gelbėjimas ir išlaidos, kurias dėl to patiria Latvijos biudžetas, gali neleisti finansuoti savo dalies VAE“, – aiškino Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Politologas: galima sieti su pablogėjusiais santykiais

Lenkijos sprendimas trauktis iš Visagino atominės elektrinės (IAE) statybos projekto turės politinių padarinių ir įtakos valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų autoritetui, - mano Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis.

„Tai neišvengiamai turės rimtų padarinių, nes Lenkijos veiksnys projekte yra labai svarbus, o jo galimas žlugimas kartu parodytų, jog konservatoriai nesugebėjo suvaldyti savo pagrindinio energetinio projekto. Tai stipriai atsilieptų jų autoritetui“, - mano L. Bielinis.

Pasak L. Bielinio gali būti mėginama sieti tokį Lenkijos sprendimą su kurį laiką vykstančiu santykių tarp šalių blogėjimu dėl ginčų lenkų mažumos švietimo, pavardžių rašybos dokumentuose ir gatvių pavadinimų lenkų kompaktiškai gyvenamose vietose klausimais. „Manau, kad su Lietuva bus mėginama pažeisti, parodant, kad šios problemos ir nesutarimai gali būti susiję su dalyvavimo atominės energetikos projekte nutraukimu. Tvirtai pasakyti, kurios problemos yra pirminės, kurios antrinės – sunku“, - nesiėmė spręsti analitikas.

Ekonomikos komiteto vadovas: rusai pasiekė savo

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, valdančiosios Liberalų ir Centro Sąjungos atstovas Dainius Budrys portalui „Balsas.lt“ sakė esąs nusivylęs lenkais.

„Apmaudu ir graudu. Aš vis dar buvau linkęs tikėtis, kad mūsų didesnieji kaimynai lenkai, kuriuos laikėme strateginiais partneriais, nepadarys tokios kiaulystės. Deja, vasarą Kaliningrado srityje vykęs Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas buvo „vaisingas“. Tai dar kartą verčia pagalvoti ir apie Europos Sąjungos šalių vienybei bei solidarumą“, - sakė D. Budrys portalui Balsas.lt.