Ketvirtadienio rytą prasidėjusi (tiksliau būtų galima sakyti, nuo antradienio tebesitęsianti) politinė suirutė taip sujaukė protus, kad, pasimetę savo pačių pasiūlymuose, net politikai nebežino, kokie nauji mokesčiai gali atsirasti kitąmet arba kiek gali didėti jau esantys.

Tai, kiek gali mažėti parama tėvams, auginantiems vaikus, kol kas taip pat neaišku. Suprantama viena – tokio politinio turgaus Seime jau seniai nebuvo, ir tai seimūnams, kurie turi svarstyti turbūt patį svarbiausią metų dokumentą – biudžeto projektą – garbės tikrai nedaro.

Parlamentarų elgesys per ketvirtadienį vykusį rytinį Seimo posėdį tik dar kartą gali sukelti diskusijas visuomenėje: už ką jiems mokama alga?

Nesugebėjimas orientuotis nei laike, nei erdvėje, panašu, taip sujaukė Seimo narių protus, kad kai kuriuos jų reikėjo raminti it mažylius vaikų darželyje. Iš pradžių itin norėję, kad biudžeto svarstymas būtų atidėtas iki penktadienio, nes, kaip žinia, projektas juos pasiekęs per vėlai ir jie nieko nesuprantą, vėliau kai kurie parlamentarai net nesiteikė ateiti į savo darbo vietą ir išklausyti, ką kalba
 finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

KUR DINGSTA MŪSŲ PINIGAI?

PENKTADIENĮ ALFA.LT KONFERENCIJOJE – FINANSŲ MINISTRĖ

KAIP UŽKAMŠYTI MILIJARDINĘ SKYLĘ, ARBA KOKIUS MOKESČIUS RINKTUMĖTĖS

NEAPMOKESTINTI DEIMANTAI, JACHTOS IR ORO BALIONAI „BADO“ AKIS

Detalė, puikiai atspindinti kai kurių politikų norą atkreipti į save dėmesį: tuo metu, kai buvo posėdžio pertrauka (iš pradžių parlamentarai nesugebėjo pasitvirtinti darbotvarkės, tad teko susirinkti frakcijų seniūnams), socialdemokratų viešųjų ryšių atstovai išplatino pareiškimą, kuriame paprašė prezidentės Dalios Grybauskaitės pagalbos, o liberalcentristai tiek viešai, tiek užkulisiuose blaškydamiesi porino, kad koalicijos partneriai juos išdavė susidėję su opozicija.

Socialdemokratai be reikalo puolė ieškoti prezidentės paramos – rūmai Daukanto aikštėje tušti, šalies vadovė išvykusi į Briuselį, kur svarstoma, kaip suvaldyti krizę Europos Sąjungoje.

Stebint politinį chaosą eiliniam piliečiui turėjo plaukai ant galvos pasišiaušti. Visa laimė, kad eiliniai piliečiai retai užmeta akį (tikėkimės) į tai, kas vyksta Seimo posėdžių salėje. Tuo geriau jiems patiems – verčiau pasaugoti savo sveikatą. Tačiau jiems svarbus kitas klausimas: ar kas nors šiandien žino, kokius naujus mokesčius mokės kitąmet?

Įmokos į privačius pensijų fondus kol kas neliečiamos

Tai, kad įmokos į privačius pensijų fondus neliečiamos, tapo aišku, kai Seimas atmetė pasiūlymą svarstyti klausimą dėl laikino šių įmokų sustabdymo. Tuo labiausiai gali džiaugtis liberalai – jie buvo kategoriškai prieš šią idėją. Be to, liberalai gali džiaugtis ir tuo, kad, pradėjus svarstyti, ar nereikėtų laikinai stabdyti įmokų į privačius pensijų fondus, dvi liberalių pažiūrų politinės partijos – Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga – panašu, susivienijo.

Ar šis sprendimas nesikeis, tiksliai atsakyti negali niekas. Pažadėti gali, o suteikti garantijas – ne.

PVM kol kas nedidinamas

Pridėtinės vertės mokestis (PVM), už kurio didinimą pasisakė konservatoriai ir kurį palaikė finansų ministrė I. Šimonytė, didėti nuo 21 procento iki 23–24 procentų neturėtų.

Vyriausybė paskelbė, kad PVM didinamas nebus, tačiau tai buvo pasakyta savaitės pradžioje, kai drauge buvo pateiktas pasiūlymas 4 procentais apkarpyti valstybės išlaidas ir tik iš dalies grąžinti sumažintas pensijas. Dabar jau aišku, kad šis siūlymas pasikeitė – sumažintos pensijos, kaip teigiama, bus grąžintos visiškai, tad reikia ieškoti naujų būdų: arba taupyti dar daugiau, arba ieškoti, kaip padidinti įplaukas į biudžetą.

Kaip žinia, prieš didesnį PVM pasisakė liberalai, o finansų ministrė teigė, kad geriausia būtų galbūt įvesti naują turto mokestį, pavyzdžiui, automobilių mokestį, tačiau, pasak ministrės, „PVM keitimas „būtų vienas iš tokių galbūt greitai įgyvendinamų sprendimų“. Kartu ministrė žadėjo, kad Finansų ministerija svarstys „tikras alternatyvas“ PVM didinimui, nes supranta, kad PVM didinimas niekam nepatinka.

Ar bus „prabangos mokestis“?

Į šį klausimą jį svarstantys konservatoriai taip pat kol kas negali atsakyti, o didelės paramos tarp koalicijos partnerių dėl šio mokesčio įvedimo nėra. Liberalai šio mokesčio įvedimui prieštarauja, tikindami, kad nėra aišku, ką laikyti prabanga. Primenamas ir Latvijos modelis, kada įvestas mokestis prabangesniam turtui virto visuotiniu.

Šiandien panašu, kad antradienio kalbos apie prabangių automobilių, prašmatnių namų, jachtų, privačių lėktuvų ir juvelyrikos apmokestinimą jau yra pamirštos.

Ar bus automobilių mokestis?

Paskutinis siūlymas, kurį šiandien išgrynino konservatoriai: planuojama apmokestinti dešimtis tūkstančių litų bankuose laikomų indėlių laikomas palūkanas, pajamas, kurios gaunamos pardavus įmonių akcijas.

Mokėti mokestį už automobilius turėtų tie asmenys, kurių automobiliai yra pagaminti ne seniau nei prieš dvejus metus, o jų galingumas viršija 200 arklio galių. Liberalcentristai, atrodo, linkę šiam mokesčiui nepritarti.

Ar bus nekilnojamojo turto mokestis?

Ketvirtadienį pranešta, kad, preliminariais duomenimis, siūloma, jog už nekilnojamąjį turtą per metus būtų mokamas 0,3–1 proc. jo vertės mokestis. Konkretų mokestį, priklausantį nuo vietovės, galėtų nustatyti savivaldybės. Teigiama, kad būtų nustatomas ir neapmokestinamas minimumas, kuris remtųsi vidutine nekilnojamojo turto verte konkrečioje savivaldybėje. Tad neapmokestinamas minimumas, tarkime, Šakiuose, būtų vienas, o didesniuose miestuose – Vilniuje ar Klaipėdoje – kitas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas teigia, kad svarstoma apmokestinti ir tą nekilnojamąjį turtą, kuris pirktas už paskolą
, mat jeigu žmogus turi galimybę paskolą išmokėti, tai turi galimybę ir mokėti minėtą mokestį. Pasak V. Matuzo, „ne paslaptis, kad šešėliniai pinigai, kurių plaukioja gal apie 30 milijardų litų, yra paprastai legalizuojami įsigyjant turtą, kurio nebepaslėpsi“, tad įstatymas drauge būtų nukreiptas ir į šešėlinių pajamų apmokestinimą.

Išimtis, anot parlamentaro, būtų padaryta sodo namams, kurių plotas – iki 80 kv. m.

Tuo tarpu liberalcentristai sako: „Mitas, kad šis mokestis išgelbėtų biudžetą 2012 metais“. Sako, geriausiu atveju jis padėtų 2013 metų biudžetui.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė yra iki 100 tūkstančių litų, yra 964245 objektai, jų bendra vertė – daugiau kaip 42 milijardai litų. Žemės sklypų, kurių rinkos vertė – iki 100 tūkstančių litų – daugiau kaip 1,7 milijono.

 
Gyvenamosios paskirties turto, kurio vertė – nuo 101 tūkstančio iki 500 tūkstančių litų – yra daug mažiau: 275 980 vienetai, tokio turto, kurio vertė būtų nuo 501 tūkstančio litų iki milijono litų – jau mažiau: kiek daugiau nei 7 tūkstančiai objektų. Žemės sklypų, kurių vertė būtų nuo 101 tūkstančio litų iki 500 tūkstančių litų – daugiau kaip 62 tūkstančiai, o tokių, kurių vertė iki milijono – 3350.
Gyvenamosios paskirties turto, kurio vertė būtų didesnė nei milijonas litų, yra vos 741, o žemės sklypų – 4667.

Kada tai sužinosime?

Iki 2012-ųjų teliko 23 dienos, o lietuviai vis dar nežino, kaip keisis jų gyvenimas kitąmet. Peržvelgus pasiūlymus, kurių šią savaitę netrūko, tenka konstatuoti: trūksta aiškumo.

Dar galima pastebėti, kad tikėtis aiškumo sunku ir dėl valdančiosios koalicijos atstovų liberalų, mat jie randa argumentų pasisakyti prieš kone kiekvieną siūlymą, kai tuo tarpu patys gali pasiūlyti tik vieną išeitį – sumažinti valstybės išlaidas. Šios patikslintame kitų metų biudžeto projekte jau sumažintos 4 procentais, tad kyla klausimas: jeigu šias išlaidas dar galima mažinti, gal reikėtų tai padaryti greičiau, nes žmonės turi teisę ne Naujųjų išvakarėse sužinoti, kas jų laukia kitąmet? O jeigu siūlymų nėra, gal metas galų gale kažką nuspręsti?

P. S. Kol Vyriausybė neriasi iš kailio, ieškodama, kur būtų galima sutaupyti ar iš kur gauti daugiau įplaukų, Seime gimsta naujos „idėjos“, kam dar reikėtų skirti pinigų iš biudžeto. Tam, kuris siūlo 10 milijonų litų kitąmet skirti Lukiškių aikštei tvarkyti, matyt, labai linksma.