„Geriau jis būtų patylėjęs“, – tokia beveik vieninga portalo Alfa.lt kalbintų buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) bei politikų nuomonė apie naujausioje Valdo Adamkaus knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ atskleidžiamus specialiųjų tarnybų užkulisius. Dėl šios informacijos prokurorai nusprendė kreiptis į VSD, kad šis išaiškintų, ar kadenciją baigęs prezidentas neatskleidė valstybės paslapties.

Niekas informacijos neišslaptino

Pasak buvusių kontržvalgybos pareigūnų, dėl suprantamų priežasčių nenorėjusių atskleisti savo tapatybės viešumoje pasirodžiusi informacija turėjo būti pateikta su vienokia ar kitokia slaptumo žyma. V. Adamkaus aprašytos istorijos apie spaudimą teisėjams, kad šie leistų slapta klausytis Baltarusijos agentų pokalbių, ar apsikeitimus pagautais šnipais, nors ir neatskleidžia konkrečių pavardžių, tačiau įvardija domėjimosi ar VSD sekimo objektą.

„Tiek šios istorijos, tiek atvejis su Ūkio ministerijos sekretoriumi Anicetu Ignotu neabejotinai turėjo žymą „slaptai“, nes akivaizdu, kad tokia informacija gaunama operatyviniais metodais, – tvirtino buvę aukšto rango VSD karininkai. – Aišku, kad būtų buvę geriau, jei prezidentas kai kuriais atvejais būtų patylėjęs.“ Jų žiniomis, niekas tokio pobūdžio informacijos VSD dar neišslaptino.

„Nustebino bendra atsiminimų nuotaika – V. Adamkų visi tik spaudė, spaudė, spaudė, – stebėjosi dar vienas kalbintas saugumietis. – Prezidentas jis buvo ar kas, jei spausti galėjo kiekvienas sutiktas? Net konkrečiai nežinant, kokios slaptumo žymos buvo ant V. Adamkui teikiamų operatyvinių pažymų, kalbėti ir rašyti apie tai, kai patys tyrimai buvo vykdyti ne taip seniai, mažų mažiausiai neetiška.“

Grėstų baudžiamoji atsakomybė

Klausimas „Ar V. Adamkaus atsiminimai atverčia lietuviškojo „Wikileaks‘o“ erą?“ gerokai prajuokino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Arvydą Anušauską, prisipažinusį, kad jis dar nėra perskaitęs buvusio prezidento knygos. „Žinoma, tokio aukšto rango politikas pats sprendžia, kokius jam žinomus duomenis galima ir reikia atskleisti, tačiau Lietuvos įstatymai yra vienodi visiems. Jei aš pabandyčiau išplatinti bent dalį man žinomos informacijos, kurią gaunu kaip komiteto pirmininkas, tai man tikrai grėstų baudžiamoji atsakomybė, – teigė A. Anušauskas. – Kiek teko permesti žiniasklaidos pranešimus, V. Adamkus mini įvykius, kurie vyko vos prieš keletą metų, tad tai aktuali operatyviniu požiūriu informacija.“

„Tai subjektyvus požiūris į vykusius procesus, tai autorinis darbas, todėl man neetiška vertinti, – teigė buvęs V. Adamkaus patarėjas, politologas Lauras Bielinis. – Nesiimu komentuoti, nors knygą ir skaičiau bei ją pristatinėjau, ar joje paskelbti tokie faktai, kurie turi kokį nors paslapties lygį?“

Įslaptinimo terminai ilgi

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 8 str. „Įslaptinimo terminai“ numato, kad informacija įslaptinama šiems terminams. Informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ – 30 metų, o informacija, padedanti nustatyti įslaptintų žvalgybos tarnautojų bei žvalgybos slaptųjų bendradarbių, taip pat slaptųjų operatyvinės veiklos dalyvių asmens tapatybę, taip pat baudžiamojo proceso metu įslaptinti liudytojų ar nukentėjusiųjų anketiniai duomenys – 75 metams. Informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ – 15 metų, informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ – 10 metų, informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ – 5 metams. Informacijos įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo slaptumo žymos suteikimo dienos.

Antroji V. Adamkaus prezidentinė kadencija baigėsi 2009 m. liepos 12 d.