Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis, aprėpiantis vaizdingą Šešuvies slėnį, pasižymi raiškiu kraštovaizdžiu. Šešuvies upės vaga tarsi nugrimzta gilyn tarp aukštų miškais apaugusių slėnio krantų. 

Klaidžiodama vešliomis pievomis, dažniausiai užliejamomis pavasarinio potvynio metu, ji ardo sąnašas, klostydama jas vis kitose vietose. Upės kilpos stumiasi pasroviui ir vietomis nutrūksta, suformuodamos senvages, vietinių gyventojų vadinamas lūgais. Senvagė – tai upės buvusios vagos arba jos atšakos ruožas, visiškai arba iš dalies atskirtas nuo naujosios vagos. Potvynių metu upės vanduo praardo sąsmaukas - taip atsiranda nauja vagos atkarpa. 

Laikui bėgant, kilpos ir upės vagos pralaida užanka ir susiformuoja nedidelis ežerėlis ar kūdra. Šis procesas trunka šimtmečius, o kartais net tūkstantmečius. Šešuvis, platindama slėnį, keitė vagos padėtį keliolika kartų. Senvagės žymi buvusių vagų kontūrus. Ilgainiui taip susiformavo senvagių ežerėliai, protakos, maži užutėkiai. Priskaičiuojama daugiau kaip 20 senvagių „akių”. Iš jų keletas turi net vardus: Užaugalio, Pakumpio, Jankantų, Jacevičių lūgai. Pasakojama, jog anksčiau lūgai buvo tokie gilūs, kad juose karštomis vasaros dienomis maudydavo net arklius, o pavasarinių polaidžių metu čia neršdavo žuvys. 

Tarp Trepėnėlių ir Mažintų kaimų yra didžiausia draustinio teritorijoje esanti senvagė, vadinama Sauskampio lūgu. Pusmėnulio formos senvagės ilgis 250 metrų, upės ir senvagės apjuostas sausumos plotas užima net 1,30 ha. plotą. Buvęs upės vingis abiem galais jungiasi su upe. Senvagės apsupta pieva primena salą. Tokios teritorijos vadinamos atkirstinėmis. Dumblui ilgainiui užnešus protakos galus, sala palaipsniui virs kalvele. Nemažai tokių kalvelių yra ties Mažintų kaimu. Pati senvagė apaugusi medžiais, krūmais, žolėmis. Šešuvies upė šioje vietoje srūva darydama staigius vingius. Žvelgiant iš viršaus, vingių rezginiai ir posūkiai primena didžiulę gyvatę. 



Dubysos regioninio parko informacija