„Perskaičiau „Raseinių šluotos veidrodžio“ ne kuriuos pasamprotavimus ir kilo mintis pasinaudoti jų pasiūlymu ir įkurti „Blaiviai mąstančiųjų klubą“. Manau, mūsų rajone tikrai dar yra blaiviai mąstančiųjų, todėl maloniai kviečiu jungtis į klubą“ – rašoma „Naujame ryte“.

Kodėl susiklostė tokia politinė situacija, kokios dar niekad rajone nebuvo? Kaip atsitiko, kad tokios aštrios kritikos ir nepakantumo ietys sminga į vieną asmenį? Kas iššaukė iki tol nebūtą politinę kovą tarp oponentų? Kur slypi tikroji tiesa ir teisingumas? 

Neseniai teko matyti filmą „Sekta“, kurio pagrindinis herojus - savanaudis fanatikas, įtikinęs būrį žmonių savo auka gelbėti pasaulį nuo visa apimančio blogio. Kai jo užmačioms iškilo grėsmė ir žmonės vienas po kito pradėjo atsipeikėti, jis metė paskutinį kozirį - apeliavo į lengvatikių sąžinę ir priminė jam duotą priesaiką užbaigti gyvenimą savižudybe, taip įrodant ištikimybę savo idėjiniam vadui.

Dabartinė situacija rajone labai panaši į ką tik aprašytą. Vienas narciziškos prigimties, abejotinos moralės ir gerokai sukompromituotos reputacijos Politikas pasiskelbė Mesiju ir ėmėsi gelbėti rajoną nuo netvarkos ir neteisybės. Rado ir pasekėjų, kurie dėl finansinių saitų, iš baimės ir/ar fanatizmo padeda jam įgyvendinti neva tai teisingus ir tvarkingus sprendimus: vieni nuo pirmadienio iki pirmadienio liaupsina jo žygius, kiti padlaižiauja ir pataikauja, treti gi sukandę dantis iš visų jėgų stengiasi tvarkingai ir teisingai tarnauti. Čia išryškėja dar vienas Politiko bruožas – vampyrizmas, kurio esmė – kuo didesnis žmonių nepasitenkinimas, tuo „galingesnis“ tampa Politikas. Visas į jį metamas kritikos ar nepasitenkinimo ietis jis noriai gaudo, lyg tai būtų gėlių puokštės, ir vis auga, didėja jo puikybė...

Tie, kurie pasuko jo nurodyta kryptimi, dabar nebegali pasukti kitur, nebeturi teisės elgtis, o gal ir mąstyti, kitaip, nes gali būti skubiai apeliuota į jų lojalumą arba pasiūlyta „susinaikinti“. Taigi labai aišku, kad Politiko aplinka dabar dalyvauja realybės šou „Išlikimas“ ir stengiasi kaip nors išgyventi iki kitų rinkimų. 

Visa tai negali neiššaukti blaiviai mąstančių žmonių nepasitenkinimo. Nepritariantys Politiko politikai vis drumsčia jo aplinkos vandenis, niekaip neleidžia nusistovėti drausmei ir ramybei, taip reikalingai užtikrintam Politiko įsitvirtinimui rajone. 

Kiekvienas šią situaciją vertina savaip, tačiau  tie, kas mato įvykius iš arti ir juose dalyvauja, tie, kas vadovaujasi sveiku protu ir sąžine, suprato vieną tiesą - Politikas gyvena savo susikurtoje kreivų veidrodžių karalystėje, kurioje naudojamas vienintelis valdymo metodas – įbauginimas siekiant besąlygiško paklusnumo. Tai daroma prisidengiant iškreipta teisingumo idėja, nepaisant jos įgyvendinimo pasekmių, kitų nuomonės bei raginimo atsibusti ir blaiviai įvertinti susidariusią situaciją. 

Tačiau Politiko idilė truks neilgai, jau matosi aiškūs jos pabaigos kontūrai. Todėl Politikas vis labiau ima blaškytis ieškodamas argumentų savo veiklai pateisinti, ieškodamas būdų ir priemonių dar labiau girtis nuveiktais darbais, ypač Savivaldybės lėšų taupymu, ir tuo karštai įtikinėja aplinkinius, stengiasi daryti tvarką į kairę ir į dešinę, kaltinti nepaklusniuosius nekompetencija, bauginti teismais, skųsti jam nepalankius teismų sprendimus ir t.t. Tik nekaip sekasi – teismus vieną po kito pralaimi, o jau atsirita naujų teismų banga; savų ir koalicijos partnerių globotinių įdarbinimu jau ima domėtis atitinkamos tarnybos; vis nauji užsakomieji straipsniai neduoda norimo efekto, nes blaiviai mąstantys nesnaudžia, aprašo menkiausią Politiko judesį, neleisdami nė per šventes atsikvėpti. 

Čia vertėtų atsiminti pradžioje aprašytą savanaudžio fanatiko istoriją, kuri, beje, baigėsi ne taip, kaip jis tikėjosi – liko išduotas ir galiausiai susinaikino pats. Tad ar „įtikėjusieji“ seks paskui Politiką iki galo? Tikrai ne, nes dalis jų jau atsitokėjo ir paliko Politiką „ant ledo“, o kiti taip pat laukia jo eros pabaigos. 

„Raseinių šluotos veidrodis“ – ryškus gyvenimo kreivų veidrodžių karalystėje atspindys ir  neabejotinas Politiko politinės agonijos pasireiškimas. Pikdžiugiškas džiaugsmas reta sėkme prieš oponentus ir  tikrų faktų neigimas - tai tik skęstančiojo bandymas pagriebti šiaudą. Tik ar netaps tas šiaudas skustuvo ašmenimis? 



Šaltinis: savaitraštis "Naujas rytas"