Laikai, kai moksleivis nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokėsi vienoje mokykloje, jau praeityje.

Panevėžio mieste nebėra nė vienos vidurinės mokyklos. O šiemet įteisinta ir naujovė – progimnazijos.

Atvers kelią į gimnaziją

Progimnazijos egzistavo dar prieškariu. Apie jas, kaip apie galimą mokyklų tipą, vėl prakalbta apie 2001 metus. Tų kalbų užteko keleriems metams, tačiau darbų taip ir nebuvo imtasi – iki šių, 2011-ųjų, kai progimnazijos pagaliau buvo įtvirtintos įstatymiškai.

Šiuo metu Panevėžyje veikia dvi progimnazijos – „Vyturio“ ir „Saulėtekio“. Rajone – dar nė vienos, tačiau viena mokykla ketina progimnazija tapti iki Naujųjų.

Tokio tipo mokyklose mokosi vaikai nuo 1 iki 8 klasės, tačiau ne visi tai dar žino.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Kuchalskio, abi minėtos miesto mokyklos nuosekliai siekė tapti progimnazijomis.

„Saulėtekio“ ir „Vyturio“ vidurinės keletą pastarųjų metų nuaugo – nebekomplektavo vyresniųjų klasių vildamosis, jog anksčiau ar vėliau tokio tipo mokyklos vis dėlto bus įteisintos.

Progimnazijos nėra kažkuo ypatingos, tačiau jas baigę moksleiviai galės mokytis ketverius metus gimnazijose ir ten įgyti vidurinį išsilavinimą arba keliauti mokslų tęsti į profesines mokyklas.

„Gimnazija – mokykla nebe išskirtiniams ir gabiems vaikams, kaip manyta anksčiau, o turinti ugdyti visus pagal vidurinio ugdymo programą“, – sako Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas.

Vietos užteks visiems

„Miestui jų atsiradimas veikiausiai tik į gera – nebepersipina programos“, – progimnazijų naudą aiškina E. Kuchalskis.

Tiesa, mieste dar lieka dvylika pagrindinių mokyklų, kuriose mokomasi iki dešimtos klasės. Jos perspektyvoje – arba bent dalis jų – turės taip pat tapti progimnazijomis.

Savivaldybės Švietimo skyrius iki lapkričio turi parengti tolimesnį mokyklų tinklo pertvarkos planą.

„Negalime nukirsti: kitų metų rudenį visos pagrindinės mokyklos ims ir taps progimnazijomis. Jei siektume tai padaryti, įvarytume save į kampą“, – teigia E. Kuchalskis ir aiškina kodėl: šiandien miesto gimnazijos nėra pajėgios priimti visų aštuntokų toliau tęsti mokslo. Gimnazijose yra apie tūkstantį devintokų, o rugsėjo 1-ąją miesto mokyklose buvo 1 255 aštuntokai. Tad vienose mokyklose liktų santykinai nedaug moksleivių, o kitose jų skaičius smarkiai išaugtų.

Vis dėlto nemanoma, kad Panevėžiui gimnazijų trūksta. Pasak E. Kuchalskio, kai kurie direktoriai kalba, esą jų net ir per daug. Tačiau perspektyvos rodo, kad ir taip nėra. „Ateities perspektyvoje jų tikrai nebus daug“, – įsitikinęs specialistas, pasak kurio, Panevėžys šiuo metu jau nebėra tokioje gilioje demografinėje duobėje kaip prieš kelerius metus. Tiesa, kol kas dar nėra taip, kad kiek dvyliktokų išleidžiama, tiek sulaukiama pirmokų. Tačiau šis skirtumas gana sparčiai mažėja.